Pasitinkant žiemą perspėja dėl avarijų: situacijos, kada draudikai jums neatlygins žalos

Vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad dažniausiai šaltuoju metų laiku avarijos kyla tuomet, kai žmonės neįvertina, jog jau prasidėjo žiema: „Jiems atrodo, kad dar nėra slidu bei nori mokytis iš savų, o ne svetimų.“

A.Pakėnas sako, kad nereikia daug sniego, jog būtų nesaugu vairuoti. Užtenka šalčio, šlapio kelio ir susidarys plikledis. Anot pašnekovo, reikėtų suprasti, kad ir greitį reikėtų jau pasirinkti ne tokį, kokiu važiuojame vasarą. Kita problema, su kuria gali susidurti vairuotojai tokiu metu, – blogas matomumas. Šiuo laikotarpiu anksti temsta, todėl vairuotojai neįvertina matomumo ir važiuoja per drąsiai. 

„Kai einu į prekybos centrą pro automobilių aikštelę, pasižiūriu į vairuotojų padangas. Vasarą matau nemažai automobilių su žieminėmis padangomis – vairuotojai jas nori sudėvėti, nors tai yra labai nesaugu. Žiemą daugelis taip pat vairuoja su netinkamomis padangomis“, – tvirtino A.Pakėnas.

Anot vairavimo eksperto, draudimo kompanijos turėtų tarti griežtesnį žodį dėl vairuotojų automobilių padangų būklės. Automobiliams, kurie patenka į eismo įvykius su netinkamomis padangomis, esą reikėtų neišmokėti išmokų – tik tokiu būdu situacija keisis.

„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas tvirtino, kad dėl avarijos visuomet kaltas vienas ar kitas vairuotojas, kuris neįvertino eismo sąlygų, nesuvaldė automobilio. Kita vertus, labai svarbu ne tik žiemą, bet ir vasarą važinėti techniškai tvarkingais automobiliais, padangos privalo būti tinkamos, tvarkingos ir nenudėvėtos.

„Dažniausiai eismo įvykio priežastys būna kompleksinės ir neįmanoma nustatyti vienos priežasties, dėl ko kilo eismo įvykis. Tačiau jei avarija įvyksta dėl prastos padangų būklės, tokie įvykiai pripažįstami nedraudžiamaisiais ir žalą kaltininkas privalo atlyginti pats“, – aiškino G.Petrikas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė naujienų portalui lrytas.lt atskleidė, kad 2019 m. išaiškinta 870 atvejų, kai buvo vairuojamos transporto priemonės, kurių padangos neatitiko nustatytų techninių, ar padangų naudojimo reikalavimų, o 2018 metais – 1 113 atvejų.

Vasarinių padangų guma paprastai yra efektyvi tik esant aukštesnei 7 laipsnių temperatūrai.

Saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas teigė, kad dabar pradedame gyventi tuo ritmu, kai nežinai, kur tavęs tyko plikledis. Gali išvažiuoti iš namų ir kelio danga gali būti šlapia, bet neslidi, o pavažiavus 10 km į priekį jau gali būti slidu.

Anot pašnekovo, pats pavojingiausias dalykas žiemą yra „juodasis ledas“, nes važiuoji ir atrodo, kad danga šlapia, bet ji dar ir slidi.

D.Kanapinskas, kaip ir A.Pakėnas, išskyrė, jog žiemą svarbu parinkti tinkamą greitį bei padangų kokybę.

„Stebiuosi tuo teiginiu, kad vairuotojai perka dėvėtas padangas iš Vokietijos, nes ten yra 6 mm protektoriaus gylis. Bet klausimas, kodėl vokiečiai šias padangas deda į šoną? Jos neatlieka visų funkcijų. Pereinamuoju ar šaltuoju metų laikotarpiu labai svarbi kokybė, nes nežinai, kada kelio danga gali pasikeisti“, – aiškino D.Kanapinskas.

Saugaus vairavimo mokytojas pasakojo apie mokinių pamokas žiemą. Užmetus automobilį neretas visų pirma spaudžia stabdį, tačiau tai padeda tikrai ne visuomet. D.Kanapinskas sakė, kad pirmiausia, tokiu atveju, reikėtų koreguoti slydimo trajektoriją vairu. Žinoma, šis patarimas padeda ne visuomet, o konkrečioje situacijoje iš patirties turi žinoti, ką reikia daryti. Anot pašnekovo, stabdžio spaudimas dažnai būna klaidingas.

„Praėjusią žiemą žiemą su mokinuke teko patirti šoninį slydimą. Jeruzalės mikrorajone buvo slidi kelio danga ir išvažiavome iš posūkio 90 laipsnių kampu, o priešais buvo stulpas. Transporto priemonės galą „užmetė“ ir ji tapo nevaldoma. Greitis buvo minimalus, bet vos spėjome išsukti.

Jau galvojau, kad mokinė į pamoką kitą kartą neateis, bet atėjo. Patirtį ir pamoką, kaip nereikėtų elgtis, turės visam gyvenimui“, – tvirtino D.Kanapinskas.

Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vygintas Lukošius pasakojo, kad žiemos sezono metu pablogėjus metereologinėms sąlygoms bei matomumui žmonės nesuvokia, kad reikia mažinti greitį, didinti atidumą: „Prie perėjos paskutinę akimirką pamato pėsčiąjį ir staigiai stabdo, o paskui važiuojantys automobiliai nespėja sureaguoti ir įvyksta grandininė avarija“.

„Vairuotojai dažnai neįvertina kelio būklės. Ji padengta ledu, o juk ne visada gali jį pamatyti, todėl pasirinkus nesaugų greitį nesuvaldai automobilio. Vėliau įvažiuoji į griovį arba atsitrenki į stulpą ar medį. Šiam laikotarpiu pasiruošti reikėtų psichologiškai bei keisti vairavimo įpročius“, – sakė V.Lukošius.

Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas išskyrė, kad žiemos laikotarpiu labai svarbu laikytis atstumo ir sumažinti greitį.

Kaune 2018 m. gruodžio 1–15 d. įvyko 32 eismo įvykiai, iš jų 35 žmonės buvo sužeisti. 2019 m. įvyko 30 eismo įvykių, iš jų 32 žmonės buvo sužeisti. Šie įvykiai įvyko dėl kelio dangos, netinkamo greičio bei manevravimo. V.Lukošius teigė, kad ne visada reikia orientuotis į maksimalų nurodytą greitį, bet reikia važiuoti saugiu greičiu.

Pareigūnas siūlo atkreipti dėmesį ir į automobilio techninę būklę: padangas, stabdymo sistemą.

„Geriau pastovėti spūstyje ir laiku sustoti, o ne lėkti. Mes bandome sankryžą pravažiuoti greičiau, bet taip greitai nepavyks, nes ratai pradeda suktis, yra slidu. Kitas vairuotojas taip greitai nesustabdys, kaip vasarą“, – lygino V.Lukošius.

Viena iš eismo įvykių kėlimo priežasčių – netinkamos padangos. Kelių policijos valdybos viršininkas minėjo, jog kai kurie vairuotojai pasikeičia padangas, bet jos būna sukietėjusios arba yra blogas protektoriaus gylis. Visa tai atsiliepia važiavimui, stabdymui, manevravimui. Vėliau dėl netinkamų padangų transporto priemonė neretai atsiranda griovyje.

Pasak pašnekovo, pareigūnai, eismo įvykio metu užfiksavę netinkamą transporto priemonės padangų būklę, tai ir nurodo, o vėliau jau draudikai sprendžia, ar mokėti tokiems vairuotojams išmoką. Pašnekovas mano, kad geriau pataupyti ant aksesuarų ir kitų dalykų, o ne ant padangų kokybės. 

Policijos sustabdyti vairuotojai randa aibę pasiteisinimų, kodėl nepasikeitė padangų į žiemines – transporto priemonė buvo sugedusi, retai su ja važiuoja ar dabar veža kažką į ligoninę ar iš jos.

Pačiam Kelių policijos valdybos viršininkui irgi teko laviruoti su automobiliu žiemą, kad išvengtų eismo įvykio. Kažkada važiavo leistinu greičiu ir neįvertino, jog reikia pasirinkti mažesnį greitį. Taip pat buvo pasitaikiusi kliūtis kelyje. V.Lukošius sakė, kad tuo metu supranti, ką reiškia tokia kelio danga.

„Visada kalbame, kad už eismo saugumą atsakinga Kelių policija, bet avaringumas ir eismo kultūra priklauso nuo kelių, automobilių techninės būklės ir nuo vairuotojo. Policija ir kitos institucijos sudaro tik iki 10 proc. Mes juk kiekvieno vairuotojo neprižiūrėsime, nesustabdysime, paskui kiekvieną nevažiuosime ir nesakysime, kad sumažintų greitį“, – kalbėjo V.Lukošius.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė D.Žilinskė teigė, kad žiemos pradžioje dažniausiai įvyksta transporto priemonių susidūrimų, pavyzdžiui, išvažiuojant iš šalutinio kelio, įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, apsisukant, atsitrenkiant į priekyje važiuojančią transporto priemonę, užvažiuojant ant pėsčiųjų. Taip pat transporto priemonės neretai nuvažiuoja nuo kelio, apvirsta važiuojamojoje kelio dalyje. Priklausomai nuo oro sąlygų, į įvykius patenka ir dviračių vairuotojai.

2018 m. gruodžio 1–10 d. įvyko 104 eismo įvykiai, žuvo 4 žmonės, o sužeisti – 124.

2019 m. gruodžio 1–10 d. įvyko 109 eismo įvykiai, žuvo 5 žmonės, o 120 sužeisti.

„Dalyvaujant viešajame eisme, nesvarbu koks būtų metų ar paros laikas, privaloma laikytis KET reikalavimų. Žiemą, kaip ir rudenį, važiavimo ir eismo sąlygas sunkina ilgas tamsusis paros metas, meteorologiniai reiškiniai, šlapia, slidi danga, neapšviestuose keliuose sunkiai pastebimi pėstieji.

Pasirinktas saugus (ne leistinas) važiavimo greitis – vienas pagrindinių aspektų saugiai pasiekti kelionės tikslą“, – situaciją aiškino D.Žilinskė.

Lietuvos kelių policijos tarnybos atsovė išvardijo veiksnius, lemiančius eismo įvykius: nesugebėjimas įvertinti eismo situacijos, važiavimo sąlygų, vietos reljefo (vingis), kelio būklės. Esant šlapiai, slidžiai dangai – ilgėja stabdymo kelias.

Taip pat pašnekovė išskyrė transporto priemonės techninę būklę: tinkamos padangos, veikiantys stabdžiai, sureguliuoti šviesos žibintai, stiklų plovimo skystis. Transporto priemonėje būtina turėti avarinio sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, kurios prireiks sustojus tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui.

Taip pat – stiklų grandiklį, darbo pirštines (šiuo laikotarpiu – vienkartinių pirštinių), atsarginį ratą, vilktį, prožektorių.

Be kita ko, reikėtų neskubėti, būti dėmesingiems užmiesčio keliuose, miškingose ir atvirose vietovėse – dėl kelio dangos stebėti eismo situaciją ir aplinką.

„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, staigiai pasikeitus oro sąlygoms (plikšala, snygis) avarijų padaugėja apie 30 proc. Kaip vairuotojai sureaguos į atėjusią žiemą daug priklauso nuo oro sąlygų: jei pradeda snigti palaipsniui ir vėliau, jau gruodžio mėnesį, vairuotojai spėja priprasti prie besikeičiančių oro sąlygų, jeigu plikšala ištinka spalio mėnesį ir tai būna netikėta – avarijų įvyksta daugiau.

G.Petrikas išskirti žiemos sezono metu gali kelis avarijų tipus: avarijos mieste, dažniausiai techninės dėl nedidelio paslydimo, manevruojant stovėjimo aikštelėje ar nespėjus sustoti prie šviesoforo. Antra grupė – ypač skaudžios avarijos užmiestyje, dažniausiai nulemtos didelio greičio.

Esant žiemos sąlygoms, slidžiam keliui, net ir vairuojant automobilį leistinu greičiu, užmiesčio kelyje yra pavojus nuslysti nuo kelio, apsiversti. Todėl kiekvienas vairuotojas privalo įvertinti savo sugebėjimus ir pasirinkti saugų greitį, nesvarbu, kad, pavyzdžiui, toje vietoje leidžiamas 90 km per valandą greitis – žiemą geriau važiuoti lėčiau.

Anot pašnekovo, žiemos avarijų problematika kartojasi kasmet: staigiai atsiradusi plikšala, ypač darbo dienomis, kai eismas intensyvesnis generuoja daugiau smulkių įvykių.

Draudimo duomenimis, vidutinė žala pastaraisiais metais ir toliau stipriai auga – šiemet apie 8 proc., o 2019-aisiais vidutinė žala vidutiniškai didėjo apie 10 proc.

Draudimo transporto žalų skyriaus vadovas mano, kad vidutinės avarijos žalos augimui nedaro įtakos nei metų laikai, nei karantinas. Šis augimas yra susijęs su servisų įkainių didėjimu, pačių detalių kasmetiniu brangimu bei su tuo, kad naujesnių automobilių avarijos kainuoja brangiau dėl juose komplektuojamų brangesnių detalių.

Pavyzdžiui, dauguma naujesnių automobilių galiniuose bamperiuose arba bagažinės dangčiuose jau turi vaizdo kamerą, taigi „bakstelėjus“ į tokį automobilį reikia remontuoti ne tik bamperį, bet ir keisti jame įmontuotą įrangą.

Kai sugadinami naujesni automobiliai, nors ir palyginti iš pažiūros esant nedideliam sugadinimui, remonto įmonėje paaiškėja, kad reikia pakeisti komponentus, kurie yra brangūs: būtina pakeisti buferį ar žibintus, nes nulūžo jų tvirtinimo elementai, apgadinami saugumo moduliai, pavyzdžiui, atstumo sensoriai, parkavimo davikliai, kameros, augina žalos kaštus. Taip pat įtakos turi besikeičianti teisinė aplinka.