Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu bendrovės „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Respondentų buvo pasiteirauta, kam pirmiausia praneštumėte, jei kelyje patirtumėte eismo nelaimę.
Tyrimo duomenimis, sutuoktiniui arba partneriui po eismo nelaimės iškart skambina 37 proc. moterų ir 22 proc. vyrų. Pastarieji dažniau nei moterys įvykus avarijai skambina draugams ir giminaičiams.
„Vairuotojų elgsena po eismo nelaimės dažnai yra nulemta stresinių aplinkybių, todėl natūralu, kad tokioje situacijoje pirmiausia skambinama pačiu svarbiausiu telefono numeriu. Po eismo nelaimės žmonės praneša artimiesiems apie savo bei automobilio būklę ir tik tuomet kreipiasi pagalbos.
Tikėtina, kad toks skambučių eiliškumas nėra pats geriausias. Po eismo nelaimės reikėtų nedelsti ir, jei yra sužeistų asmenų arba kitais kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais, pirmiausia informuoti bendrąjį pagalbos centrą 112 ir, jei reikalinga, imtis pirmosios pagalbos veiksmų.
Reaguoti reikėtų operatyviai, nes iškart po eismo įvykio dažniausiai sunku objektyviai nustatyti ir jame nukentėjusių žmonių, ir automobilio būklę“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tyrimas parodė, kad 17 proc. vairuotojų pirmiausia skambina trumpuoju pagalbos numeriu. Tokia pati dalis vairuojančių žmonių apie eismo įvykį pirmiausia informuoja savo draudimo bendrovę. Taip dažniausiai elgiasi 45-64 metų vairuotojai. Policijos pareigūnams bei medikams dažniausiai iškart skambina patys jauniausi iki 20 metų amžiaus vairuotojai.
„Tikėtina, kad pirmasis skambutis draudikui yra pasirenkamas tuomet, kai eismo nelaimė kelyje nebūna sudėtinga ir neturi rimtų padarinių nei joje dalyvavusiems žmonėms, nei automobiliams.
Tokiais atvejais, vairuotojai skambina ne tik informuoti ir užregistruoti eismo nelaimę, bet ir pasitarti draudžiamojo įvykio registravimo, faktinių aplinkybių fiksavimo ir eismo įvykių deklaracijos užpildymo klausimais“, – pasakoja V.Katilienė.
Jos teigimu, pastaraisiais metais atsirado galimybė eismo įvykio deklaraciją užpildyti elektroniniu būdu, todėl vairuotojai paskambina pasiteirauti rekomendacijos, kurį pildymo būdą rinktis. „Rekomenduojame eismo įvykio deklaraciją pildyti elektroniniu būdu, tai leis eismo nelaimės dalyviui greičiau gauti draudimo išmoką“, – sako draudikė.
Tyrimo duomenimis, 12 proc. vairuotojų iškart po eismo įvykio kviečiasi pagalbą kelyje. Taip dažniausiai elgiasi didžiųjų miestų vairuotojai.
„Iš eismo įvykių vietos dažniausiai sulaukiame skambučių tada, kai transporto priemonė nebegali toliau važiuoti ir vairuotojui yra reikalinga pagalba transportuojant ją iki artimiausių remonto dirbtuvių arba saugojimo vietos.
Daugiausia pastangų reikia transporto priemones ištraukti iš gilių griovių, nuokalnių ar vandens telkinių. Rudenį padaugėja eismo įvykių, todėl daugiau vairuotojų kreipiasi dėl transporto priemonės nugabenimo“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.
Draudikų duomenimis, vairuotojai Lietuvos keliuose dažniausiai (65 proc.) patiria akumuliatoriaus ir elektronikos gedimus. Bendrovės skaičiai rodo, kad 32 proc. pagalbos kelyje iškvietimų sudaro padangų bei ratlankių keitimas bei montavimas.
Tyrimas parodė, kad 9 proc. vairuotojų apie ką tik įvykusią eismo nelaimę pirmiausia skuba informuoti draugus ir giminaičius. Draugams pirmiausiai apie bėdą praneša 14 proc. vyrų ir 5 proc. moterų.
