Kaip ir kasdien, žemyną išraizgiusiu kelių voratinkliu skuba milijonai mašinų. Visoms joms galioja vienodos taisyklės, visi jų vairuotojai turi tikslą pasiekti reikiamą vietą, tačiau neretai kelyje susitikę su milžiniškais vilkikais net ir patyrę vairuotojai sutrinka. Apie tai, ko reikia, kad transporto priemonės kelią pasidalintų saugiai, komentuoja krovininių transporto priemonių vairuotojas Povilas.

„Vilkiko vairuotojas yra toks pat eismo dalyvis kaip ir kiti vairuotojai. Esminis skirtumas, kad mes vairuojame didelių matmenų, aukštas ir didelį svorį vežančias mašinas. Jomis ne visais keliais išvažiuosi, ne po visais tiltais, ne į visas aikšteles užsuksi, o kartais, suklaidinus navigacijai, gali prireikti net ir policijos pagalbos, kad pristabdytų eismą ir padėtų išlaviruoti į tinkamą kelią“, – pasakojimą pradeda Povilas, skersai išilgai išmaišęs Europą ir vairavęs daugybę skirtingų krovininių transporto priemonių.

Ir priduria, jog kitų eismo dalyvių pirmiausia prašo suprasti, jog vilkiką vairuojantis žmogus ne šiaip sau išvažiavo į kelią.

„Vairuoti vilkiką, kuriuo gabename krovinį, yra mūsų darbas. Mes turime ribotą laiko limitą, kruopščiai suplanuotą dienotvarkę, esame atsakingi už krovinį ir tai, kad mūsų vairuojama transporto priemonė nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Todėl dažnai tik liūdnai palinguojame galvomis, kai šalia važiuojančios lengvosios mašinos spaudžiasi prie mūsų, nutrūktgalviškai lenkia ar nepraleidžia kelyje“, – tęsia vairuotojas.

Vien nuo šių metų pradžios LTSA pareigūnai analizuoja 47 eismo įvykius Lietuvoje, kuriuose dalyvavo krovininės transporto priemonės. Juose 25 žmonės žuvo, 44 buvo sužeisti. Todėl vairuotojas Povilas dalinasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, kurias įsidėmėjus visiems transporto eismo dalyviams būtų saugiau ir ramiau.

Akloji arba mirtina zona. Tuomet, kai jūsų automobilis, persirikiavęs į kitą eismo juostą, važiuodamas šalia vilkiko susilygina su jo priekine dalimi, tampa nematomas vilkiko vairuotojui. Rekomenduojama šioje zonoje neužsilaikyti. Neįvertinę automobilio galios ir situacijos kelyje, rizikuojate tapti skaudaus eismo įvykio dalyviu.

Važiavimas tarp kelių vilkikų. Jei tarpas tarp dviejų vienas paskui kitą važiuojančių vilkikų nėra didelis, smarkiai rizikuojate sprausdamasis tarp jų. Važiuodami prie pat vilkiko galo, patenkate į zoną, kurios jo vairuotojas nemato.

Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, jei priekyje važiuojantis krovininis automobilis imtų stabdyti, galite būti suspaustas, kadangi už jūsų važiuojantis vilkikas neturės vietos stabdyti.

Laikykitės saugaus atstumo. Pavojingas yra tiek per didelis, tiek per mažas greitis, todėl visada turite apgalvoti, ar spėsite laiku sustabdyti automobilį ir išvengti eismo įvykio. Ir nevažiuokite prie pat vilkiko galo, nes čia esate nematomas jo vairuotojui, o ir vilkikas jums užstoja kelią, tad nematote, kas vyksta jo priešakyje.

Nesinaudokite telefonais. Dar viena didėjanti problema yra telefonai. Labai dažnai, stengdamiesi nepatekti į policijos akiratį, lengvųjų automobilių vairuotojai juos įjungtus laiko sau ant kelių. Tai labai gerai matyti iš vilkiko vairuotojo pozicijos, kadangi pastarasis sėdi aukštai. Dėmesio blaškymas ir nesusikoncentravimas į kelią itin pavojingas, todėl rekomenduojama telefonais nesinaudoti.

„Mano turima patirtis rodo, jog daugiau grėsmę eismo saugai keliančių situacijų kelyje sukuria lengvųjų automobilių vairuotojai. Šiurkštus, nemandagus vairavimas, nepagarba kitiems eismo dalyviams ir nuolatinis skubėjimas yra didžiausios ydos kelyje“, – įžvalgomis dalinasi Povilas.

Vis dėlto taisyklių turėtų laikytis ne tik šalia vilkikų važiuojantieji, bet ir juos vairuojantieji, todėl Povilas negaili patarimų ir savo kolegoms. Jo teigimu, vilkiko vairuotojas visada yra atsakingas už transporto priemonės techninę būklę, krovinio pritvirtinimą ir tai, ar tinkamai pailsėjęs vairuoja.

„Prieš pradėdami kelionę įvertinkite transporto priemonės techninę būklę ir tai, ar saugiai pritvirtintas krovinys. Jei nutiks nelaimė, pirmiausia kaltas būsite jūs.

Žinoma, pasitaiko atvejų, kai transporto įmonių savininkai verčia dirbti nepaisydami nieko, bet aš visada sakau – visų pinigų neuždirbsi, o ir dirbti su vadovu, kuris turi tvirtas vertybes, yra daug maloniau. Visada galite rinktis“, – sako vilkiko vairuotojas.

Tiesa, pašnekovas priduria, jog Europoje yra valstybių, kuriose taisyklėms nusižengti yra praktiškai neįmanoma. Štai Vokietijoje bei Anglijoje ypatingai tikrinamas krovinio tvirtinimas, o kirsti sieną su Šveicarija nepavyktų nustačius net menkiausią nusižengimą, nes čia esantis kontrolės punktas tikrina visus vilkikus iš eilės.

Labiausiai nuo vairuotojo priklausantis dalykas yra jo fizinė būklė darbo metu bei darbo ir poilsio režimo paisymas kelionės metu.

„Mūsų darbas yra fiziškai sunkus, todėl reikalauja tinkamo pasiruošimo. Deja, darbo ir poilsio režimo nepaisymas yra opiausia vilkikų vairuotojų problema. Net galiu drąsiai teigti, kad vairuotojams iš trečiųjų šalių ši taisyklė ne tik kad negalioja, bet dažnai yra ir nežinoma.

Tai kelia didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, nes pavargęs darbuotojas už vairo elgiasi neadekvačiai“, – sako Povilas, kuris ne tik sąžiningai dirba, bet ir ilsisi, todėl ir mėgaujasi savo profesija.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje užfiksuota per 141 500 eismo įvykių. Gyvybių neteko 17 400 žmonių, sužeista 166 220 eismo dalyvių. Pagal žuvusiųjų skaičių (65), tenkantį vienam milijonui gyventojų, vis dar esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio (2018 m. – 49).