Neprisimena, ką sugalvojo prieš pusę metų. Ir tai ne kokioje užmiesčio gatvelėje, o Gedimino prospekte, prieš Vyriausybės rūmus.
Gegužės 11-ąją savivaldybė tarp Vilniaus gatvės ir Katedros aikštės uždraudė transporto eismą nuo 11 iki 4 valandos.
Tada sostinės valdininkai tikino, kad eismo pokyčius lėmė prasidėjęs karantinas. Esą sumažėjo automobilių srautai, dar reikia į bėdą pakliuvusiems verslininkams padėti.
Tam ir buvo sumanyta uždaryti dalį Gedimino prospekto, taip pat Stiklių, Vilniaus ir Savičiaus gatvių atkarpas. Dabar rudenį matyti, kad sumanymas pasiteisino nebent pastarosiose dviejose gatvėse. O Gedimino prospekto uždarymą ir atidarymą lydi chaosas.
Nutarė geriau pratylėti
Kai šį pirmadienį, spalio 5-ąją, „Sostinė“ savivaldybės pasiteiravo, kodėl Gedimino prospektas vis dar uždarytas, kelininkai suskubo keisti ženklų.
Eismas centrine miesto gatve buvo atnaujintas trečiadienį, spalio 7-ąją.
Tačiau labiausiai stebino kitkas. Paprastai apie bet kokius eismo pakeitimus savivaldybė praneša prieš kiekvieną renginį – bėgimą ar mugę.
Nubraižo schemas, iškabina informacinius tentus, parodo, kuri gatvė uždaryta, informuoja, kiek galios ribojimai. Šį kartą – tyla.
Akivaizdu, kad savivaldybė, užmiršusi atnaujinti eismą Gedimino prospektu, nusprendė apie tai pratylėti.
Ši tyla nepadėjo eismo saugumui. Ir trečiadienį, ir ketvirtadienį vilniečiai vis dar ramiai žingsniavo Gedimino prospekto viduriu, kaip buvo įpratę visą vasarą. Automobiliai mėgino juos mandagiai aplenkti.
Arba paspirtukininkas lėkė pačiu gatvės viduriu ir tik prieš pat mašinos priekį nėrė į dviračiams skirtą taką. Tuo metu pėstieji kirto prospektą tam neskirtose vietose. Žodžiu, Gedimino prospekte tvyrojo chaosas.
Išgyrė tiktai vicemeras
Tik ketvirtadienį savivaldybė paskelbė, kad Savičiaus ir Stiklių gatvėse jau išmontuoti įvažiuoti neleidžiantys stulpeliai ir atnaujintas vienos krypties eismas. Čia gyvenimas esą grįžta į ankstesnį ritmą.
Dėl to gali lengviau atsidusti Senamiesčio gyventojai, kurie savivaldybę buvo užvertę skundais dėl triukšmo viena didele kavine virtusioje Savičiaus gatvėje.
Lengviau bus ir Stiklių bei aplinkinėse gatvėse įsikūrusiems verslininkams, nes jiems vasaros pokyčiai taip pat kėlė papildomų rūpesčių.
„Laikomės planų, įvardytų dar pavasarį, – automobilių judėjimą ribojantys pokyčiai liks tiktai Vilniaus gatvėje ir Gedimino prospekto pradžioje. Vilniaus gatvėje pamatėme, kad ši gatvė puikiai funkcionuoja ir be automobilių.
Gedimino prospekto pradžia liks uždaryta artimiausiu metu, kol įvertinsime jos atidarymo šaltuoju metų laiku įtaką visam Senamiesčio eismui.
Šiemet turėjome progą įsitikinti, kad nuo automobilių išlaisvintos gatvės patrauklesnės miestiečiams, kavinių veiklai“, – sakė vicemeras Vytautas Mitalas.
Nuo šiol Gedimino prospektas bus uždarytas nuo 19 iki 4 valandos bei savaitgaliais, kaip ir prieš pertvarkas gegužę.
Neliko stovėjimo vietų
Ar tikrai tie pokyčiai buvo reikalingi, kaip aiškina vicemeras? Bent jau Gedimino prospekte – tikrai ne.
Čia lauko kavinėms pakako plačių šaligatvių, ribojimai daugiau gyvybės prospektui neįpūtė.
Keistas buvo ir prospekto uždarymas gegužę. Radę stulpelius ir užtvarus vilniečiai spėliojo, kad centrinę gatvę ruošiamasi remontuoti.
Jau tada V.Mitalas minėjo, kad problemų kils Totorių gatvėje, kurioje buvo leidžiamas dvipusis eismas. Dėl to teko panaikinti šešias automobilių stovėjimo vietas ir ieškoti, kur jas perkelti.
Gyventojų beveik nėra
Tačiau kalbėdamas apie pokyčius meras Remigijus Šimašius tikino, kad Senamiesčio gyventojams jie reiškia švaresnę ir tylesnę artimą aplinką, vietos verslui – daugiau gyvybės, kurios ypač reikia krizės metu, visiems vilniečiams – dar unikalesnį Senamiestį, kuris vilios ne tik savo pramogomis, bet ir paprastu pasivaikščiojimu.
„Automobilis negali būti dominuojantis jautriausioje ir gražiausioje mūsų miesto dalyje – Vilnius renkasi būti ateities miestu jau dabar“, – dėstė R.Šimašius.
Beje, uždarytoje Gedimino prospekto atkarpoje beveik nėra gyvenamųjų patalpų, o kavinės, skirtingai nei Vilniaus gatvėje, taip ir neišsiplėtė.
Kelyje sugaišta daugiau laiko
Gedimino prospekto, Vilniaus, Savičiaus ir Stiklių gatvių uždarymas buvo vienas pirmųjų etapų ruošiantis nuo liepos pradžios judėjimą Senamiestyje pertvarkyti eismo kilpomis.
Judėjimas kilpomis įvestas siekiant panaikinti tranzitinį eismą, kuris Senamiestyje sudarydavo net 40 proc. viso automobilių srauto, o rytais – net iki 70 proc. Tačiau savivaldybė iki šiol nepateikė skaičių, kiek automobilių sumažėjo Senamiestyje.
O kilpinis eismas, kuriam įgyvendinti prireikė 112 tūkst. eurų, iki šiol kelia sumaištį. Savivaldybė gatves užtvėrė betoniniais stulpeliais, kurių prireikė 170. Taip pat teko pakeisti apie 800 kelio ženklų.
Geru žodžiu kilpinio eismo nemini ne tik vairuotojai, bet ir verslininkai.
Štai Senamiestyje gyvenanti kavinės „Amatininkų užeiga“ savininkė I.Marozienė nerimavo: „Nenužudė Senamiestyje gyvenimo džiaugsmo korona, bet kilpinis eismas tai 100 procentų. Įdomu, kaip tiekėjai veš prekes, nebent lengvaisiais automobiliais.“
Verslininkė priekaištavo savivaldybei, kuri imdamasi tokios pertvarkos neatsiklausė žmonių nuomonės. Ji, norėdama įveikti atstumą, kurį anksčiau nuvažiuodavo per 3–5 minutes, dabar, net kai nėra spūsčių, sugaišta 20 minučių, o rudenį reikia ir 40 minučių.
Tinklaraštininkas S.Vaitulionis spėjo kilpinio eismo ateitį: „Turiu įtarimą, kad bus kaip su žaliomis lentelėmis, – nuleista galva atstatinės viską atgal. O apskritai kam šitos nesąmonės reikėjo? Čia kuriam galui kas pagerėjo?“
Garsus lenktynininkas S.Brundza kilpinio eismo idėjos labai nesupeikė, tačiau, jo nuomone, buvo galima rasti ir kitokių sprendimų.
