Trenkėsi, kirtęs pusę kelio
„Nusileidau į Tenžės slėnį – tvyrojo didelis rūkas, o kai pakilau į kalvą, pajutau smūgį į šoną. Iš pradžių nesuvokiau, pagalvojau, gal nuo tralo, kur prieš tai prasilenkėme, nuslydo automobilis.
Kai pro sudaužytą priekinį stiklą išniro judantis kalnas, supratau – plojosi briedis. Sulankstė dureles, nudaužė ne tik išorinį, lūžo ir vidinis veidrodžiai, sulankstė kapotą. Draudikai pasakė, kad mašina suvaryta nepataisomai, laimei, man nenutiko nieko“, – apie nutikimą pasakojo moteris.
Po smūgio briedis suklupo, išplėšto jo kailio gabalų liko kyboti ant durelių. Tačiau gyvūnas lėtai pakilo ir nulingavo per arimą Pryšmančių link, iš kur ir buvo atklydęs.
Vėliau iškviesti policijos pareigūnai su prožektoriumi bandė apžvelgti apylinkes, tačiau kritusio briedžio nesimatė. Ant kelio šalia sumaitoto automobilio liko ne kraujo, kaip iš pradžių pagalvojo, bet gyvūno šlapimo bei išmatų krūva.
Nei aplinkosaugininkai, nei medžiotojai ligi šiol neturi informacijos, kad aplinkiniuose miškuose būtų aptiktas sužeistas gyvūnas ar briedžio gaišena.
Susidūrimai su žvėrimis – nereti
Nukentėjusi moteris pasakojo, kad išsyk po įvykio sustojo tik vienas žmogus – tai buvo „Pajūrio naujienų“ laikraščių platintoja Rita Nagienė: „Esu jai labai dėkinga: pribėgo, pasiteiravo, ar nesusižalojau, ar reikia pagalbos.
Pagelbėjo iškviesti policiją ir pabuvo sykiu, kol aš, streso apimta, tamsoje laukiau atvykstant pareigūnų. Nors ir kiti pravažiuojantys matė, kad automobilis sumaitotas, su įjungtomis avarinėmis šviesomis, bet aplenkdavo ir nuvažiuodavo sau“.
J.Mizakienė neslėpė, kad atsitokėjusi po įvykio, mąstė, ar galėjo išvengti šios nemalonios situacijos: „Padariau išvadą – galėjau tik nevažiuoti. Betgi reikėjo į darbą. Nors nebeturiu automobilio ir patirsiu draudiminių nuostolių, džiaugiuosi, kad nesusižalojau. Kaip sakoma, laiminga nelaimė“.
Kelias į Palangą yra labai judrus: be kurortautojų, juo kas rytą ir vakarą į darbus ir atgal važiuoja daug žmonių. Moters žodžiais, jai pačiai nesyk teko matyti šį kelią kertant stirnas. O prieš kelerius metus ties Pryšmančiais briedis pro langą įvirto į jos pažįstamų automobilį, priekyje sėdėjo nėščia moteris. Incidentas taip pat baigėsi laimingai – žmonės nenukentėjo.
Mano, kad reikėtų atitvarų
„Toje kelio atkarpoje kelininkai privalo įrengti kelio atitvarus žvėrims sulaikyti“, – įsitikinusi J.Mizakienė.
Bendrovės „Kretingos kelių tarnyba“ vadovas Tomas Balčytis sakė, kad kelias A11 Palanga–Šiauliai yra respublikinės reikšmės ir juo rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Galime inicijuoti ir teikti prašymą Kelių direkcijai dėl atitvarų įrengimo. Tačiau jie labiau atsižvelgia į susidūrimų su žvėrimis statistiką, o pagal rodiklius šis kelias nėra išskirtinis.
Jei susidūrimų nėra daug, apsiribojama ženklais, – ženklai šioje atkarpoje įrengti. Apskritai apsauginių tvorų statyba šalies keliuose yra sustojusi – nežinau priežasčių, bet jau gal dešimtmetį nemačiau, kad vyktų nauji darbai“, – teigė T.Balčytis.
Jo žodžiais, apie susidūrimus su laukiniais žvėrimis jų tarnybą informuoja policijos pareigūnai.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir Saugaus eismo komisijos vadovo Povilo Černeckio pastebėjimu, kelininkai apsaugines tvotas tveria ten, kur miškingesnės vietos, tarkim, ir kelyje Palanga–Šiauliai, palei „Žemaitijos“ sodininkų bendriją.
Nėra atsakymo – laukti ar apvažiuoti
„Tačiau, ir įrengus apsauginę tvorą, nėra 100-procentinės garantijos, kad laukinis žvėris jos neįveiks – būna, pavasarį rudenį, ypač – per rują, briedžiai pralaužia ją ir išlekia į kelią. Smulkūs žvėrys pralenda pro apačią, jiems kai kur palikti ir specialūs praėjimai.
Automobilį apgadinti gali netikėtai į kelią įšokęs zuikis ar lapė. Vienintelis būdas išvengti susidūrimo su žvėrimis – važiuoti miškingomis vietomis itin atsargiai, paisant įspėjamųjų kelio ženklų“, – mano P.Černeckis.
Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovas Ričardas Kašėta pripažino, kad problema dėl masyvių į kelią išbėgančių laukinių žvėrių palei kelią į Palangą ties Kveciais, yra rimta, – ir jam pačiam vairuojant nesyk į kelią buvo iššokusi stirna. Tačiau kelininkai jo, kaip aplinkosaugininko ir medžiotojų būrelio atstovo, nuomonės nė sykio neklausė.
Pasiteiravus, kaip vairuotojui elgtis, jei iš tolo pamato į kelią išėjus briedį, kuris stovi ir žiūri – ryžtis apvažiuoti ar laukti, kol gyvūnas pasitrauks, R. Kašėta nežinojo konkretaus atsakymo: „Sunku prognozuoti, kaip gyvūnas pasielgs – šoks ar ne. Stirnos įprastai yra baugščios, o briedžiai išdrąsėję. Beje, žvėrių miškuose yra gerokai pagausėję, tačiau galioja medžioklės limitai, kurių medžiotojai savavališkai viršyti negali.“
