Vienas svarbiausių aspektų – geras matomumas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros docentas Vidas Žuraulis sako, kad vienas pirmųjų rudens pranašų – rūkas, aplankantis ankstyvais rytais ar iš vakaro, tačiau galintis pasirodyti ar trukti ir kitu paros metu.
„Dėl jo kyla eismo matomumo problemų, reikia pasirinkti saugų greitį prasčiau matomoje kelio atkarpoje.
Vertėtų pasirūpinti ir automobilio žibintais – ar jie yra tinkamai sureguliuoti, ar nėra subraižyti – galbūt juos reikėtų nuvalyti, nupoliruoti arba apskritai pakeisti. Nuvalyti žibintai gerina kelio apšvietimą, dėl to važiuoti yra kur kas saugiau“, – pataria specialistas. Skaičiuojama, kad nenuvalyti žibintai gali sumažinti šviesos pralaidumą 20 ar daugiau procentų.
Panaši situacija ir su automobilių veidrodėliais bei stiklais – ir jie turi būti tinkamai nuvalyti, todėl automobilyje neturėtų trūkti langų apiplovimo skysčio.
Dažnas vairuotojas pamiršta nuvalyti automobilio stiklus, ypač priekinį, iš vidaus – įvairios dulkės ir kiti nešvarumai prastina matomumą, be to, nevalyti langai greičiau rasoja. Stiklus iš vidaus patariama nuvalyti bent kartą per mėnesį.
„Vairuotojai turėtų patikrinti ir valytuvus, ar jų būklė yra tinkama naudoti, o galbūt verta pagalvoti apie valytuvų gumų keitimą“, – pridūrė V.Žuraulis.
Geras kelio matomumas – labai svarbus dalykas tamsiuoju metų laiku, kadangi gatvėmis ir keliuose vis dar daug pėsčiųjų vaikšto be atšvaitų ar šviesą atspindinčių elementų. Ne visuomet gerai pastebimi būna ir dviratininkai, kurie pagal Kelių eismo taisykles privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba važiuoti su įjungtais priekiniais ir galiniais žibintais.
„Deja, Lietuvoje ne vienas rengiasi tamsiai, todėl pamatyti tokį žmogų, einantį ar važiuojantį gatve ar keliu be atšvaitų, tampa dar sudėtingiau – neretai jis pamatomas tik prie jo priartėjus. Vairuotojai turi žinoti, kad tiek pėsčiųjų, tiek dviratininkų ar paspirtukininkų gali sutikti bet kur.
Apskritai, rudenį saulėtomis dienomis gali atrodyti, kad eismas yra lygiai toks pat kaip vasarą, tačiau ankstyvą rytą ar vakarą temperatūra gali pastebimai nukristi ir tuomet kelio danga gali būti slidesnė“, – pažymi V.Žuraulis.
VGTU mokslininkas vairuotojams visuomet pataria stebėti oro temperatūrą – tą dažnas gali padaryti net ir sėdėdamas automobilyje, jei jame pateikiama tokia informacija.
„Ne veltui daugelyje transporto priemonių yra sumontuoti lauko termometrai – verta atkreipti dėmesį, kokia yra išorės temperatūra, ypač tai svarbu važiuojant per tiltus, viadukus, įvairias įdubas ir kitur.
Temperatūrai pasiekus nulį ar dar labiau nukritus, kelio danga yra gerokai slidesnė, o dėl vasarinių padangų, kurias daugelis keičia tik spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, kyla didesnė avarijų rizika“, – aiškino V.Žuraulis.
Vasarinės padangos savo darbines savybes praranda ar yra ne tokios efektyvios esant žemesnei temperatūrai nei 7 laipsniai. Tokiu atveju, sukibimas prastėja, o stabdymo kelias – gerokai pailgėja. Tuo metu žieminės padangos tokiomis sąlygomis veikia kur kas geriau.
Slidūs kaip ledas gali būti ir šlapi medžių lapai – tai aktualesnė problema ir rizika miškingose teritorijose. Važiuodami šiais ruožais, vairuotojai turėtų pasirinkti saugų greitį ir vengti staigaus stabdymo.
Automobilių savininkai prieš šaltąjį sezoną turėtų patikrinti ir pakaitinimo žvakes bei akumuliatorių. Dyzeliniams varikliams derėtų pasikeisti ir kuro filtrą.
Pavojus susidurti su žvėrimis
Gamtininkai perspėja, kad iki spalio pabaigos laikas keliuose ypač pavojingas dėl briedžių ir elnių rujos, mat gyvūnai iš vienos miškingos vietovės keliauja į kitas. Neretai jie peržengia ir kelius, todėl kyla pavojų vairuotojams partrenkti žvėris.
Pamatę per kelią einančius ar ant jo stovinčius žvėris, vairuotojams patariama nedelsiant mažinti greitį ir sustoti. Tuo metu garso signalai arba šviesų mirksėjimas gali sukelti priešišką žvėries reakciją ar jį dar labiau pabaidyti, tačiau nebūtinai nuvys gyvūną nuo kelio.
Skaudžiausios pasekmės yra susidurti su didžiausiais žvėrimis. Didžiausios nelaimės įvyksta susidūrus su briedžiais.
Stirnos prieš bėgdamos į kelią kartais sustoja, nors tikrai ne visuomet. Pamačius šalia kelio einantį žvėrį reikia sustoti, nes dažniausiai po vieną jie nevaikšto ir iš paskos eina, bėga ir antras.
