Bandysite prieštarauti sakydami, kad Lietuva atsidūrė tarp daugiausia plastiko ir stiklo taros taromatuose surenkančių šalių visoje Europoje?
Tačiau gyventojai ją grąžina tik todėl, kad už kiekvieną butelį gauna 10 centų ir ši pinigų suma jiems yra reikšminga. Tai žmonių skurdo pasekmė. Nemokėtų už grąžinamą tarą pinigų – niekas jos ir neneštų, o tiesiog paskandintų mišrių atliekų jūroje.
Tikėtis, kad bent vieną dieną per metus kauniečius apims ekologiškų minčių lavina ir jie iš asmeninių automobilių persės į autobusą ar troleibusą – taip pat visiškai naivi svajonė.
Bendrovės „Kauno autobusai“ vadovai ja turbūt dar tiki, todėl antradienį siūlė visus kauniečius vežti nemokamai.
Gražus mostas, kuris nesulaukė jokio atgarsio. Autobusų ir troleibusų salone dažniausiai buvo matyti vos keli susigūžę, kaukėti keleiviai.
Jau vien ta aplinkybė, kad būtina dėvėti kaukę, daugeliui kauniečių gerokai sumažina tokios kelionės patrauklumą. Jo visai nelieka, jeigu dėl gatvių remonto ar eismo įvykio salone tenka praleisti valandą ir ilgiau.
Tiek keleiviai, tiek automobilių vairuotojai sutiks, kad judumo savaitė žmonių įpročių niekaip nepakeitė. Neskaičiuojant parodomųjų politikų akcijų, kurie paslapčia laukia, kada galės sugrįžti prie įprastos susisiekimo priemonės.
Estijos sostinės Talino gyventojai jau nuo 2013-ųjų gali be jokių apribojimų nemokamai naudotis viešuoju transportu ir šio miesto patirtis įrodė, kad vien nemokamu transportu gyventojų nepavyko sugundyti.
Finansiškai toks projektas galbūt pasiteisino, tačiau keleivių srautas Talino viešajame transporte per kelerius pastaruosius metus išaugo tik 8-10 procentų – gerokai mažiau, negu tikėtasi.
Vis dėlto kai kuriuose maršrutuose augimas buvo gerokai didesnis ir estai smarkiai pyko, kad, norint pakliūti į autobusą, reikia smagiai pasidarbuoti alkūnėmis. Panašiai kaip kokiais 1980-aisiais. Tai paskatino žmones prisiminti, kur pakabinti automobilio rakteliai.
Gerokai labiau kauniečius suintrigavo žinia, kad iš gamyklos Vokietijoje atgabentas pirmasis Kaunui skirtas hibridinis autobusas „MAN Lion's City 12“.
Bendrovė „Kauno autobusai“ 2019-ųjų lapkritį paskelbė perkanti net 100 naujų Vokietijoje pagamintų hibridinių žemagrindžių autobusų. Už pirkinį MAN gamyklos atstovui Lietuvoje sutarta sumokėti 24 mln. eurų.
Kaip ir buvo planuota, pirmieji tviskantys autobusai atgabenti spalio viduryje, o iki metų pabaigos jų skaičius miesto gatvėse smarkiai padidės.
Toks sandoris suteikia galimybę bent jau kalbėti apie viešojo transporto privalumus, mat dar visai neseniai Kauno gatvėse buvo galima išvysti autobusų, kuriuos regėjo XX amžiaus pabaigos gyventojai.
Viešasis transportas turi būti ne tik patogi, bet ir greita transporto priemonė, todėl daugelyje Europos miestų jam skirta speciali gatvės juosta.
Šiuo požiūriu situacija Kaune labai nepalanki, mat specialių juostų daugelyje gatvių tiesiog neįmanoma įrengti dėl vietos stokos arba jas įrengus susidarytų dar baisesnės eismo spūstys, kuriose įstrigę žmonės svaidytų prakeiksmus, o jų automobiliai – teršalus.
Galbūt Kaune reikėtų pritaikyti atvirkštinį Talino modelį ir 3-5 miesto vietose įrengti daugiaaukščius antžeminius ar požeminius garažus, kuriuose kauniečiai automobilius galėtų statyti nemokamai.
Vairuotojams nereikėtų klaidžioti gatvėmis ieškant laisvos vietos, o ir nebūtų poreikio tai daryti, jeigu transporto priemonę netoliese galima palikti nemokamai.
Suprantama, sunku žengti pirmą žingsnį prieš srovę, tačiau ne ką lengviau tūkstančius žmonių įtikinti, kas jiems yra geriau. Juolab tais atvejais, kai žmonės gerai žino, kas jiems geriau.
