Pirmadienį, apie 6 val. 18 min. važiuojant nuo Medinų k. Žemaitkiemio link, stirna iššoko prieš automobilį VW. Automobilis buvo draustas KASKO draudimu. Panašus įvykis užfiksuotas sekmadienio vakarą, 20 val. 30 min.
Automobilio BMW vairuotojas stirną partrenkė automagistralės Vilnius-Panevėžys 71 km, važiuojant nuo Panevėžio Vilniaus link.
Automobilis buvo apgadintas. Du eismo įvykiai dėl į kelią išbėgusių stirnų įvyko rugsėjo 5 ir 9 dienomis Šešuolių seniūnijoje. Rugsėjo 4 d. Pivonijos seniūnijoje įvyko eismo įvykis dėl į kelią išbėgusios lapės, o rugsėjo 8 d. po automobilio ratais pasipainiojo šernas. Pastarasis eismo įvykis įvyko automagistralėje Vilnius-Panevėžys.
Policijos pareigūnai pataria vairuotojams: važiuojant miškingomis vietovėmis reikėtų sulėtinti greitį ir būti itin atidiems.
Primena, ką reikia žinoti
Specialistai vairuotojams primena būti itin atidžiais važiuojant miškingose teritorijose.
Pasak jų, įspėjamasis kelio ženklas „Atsargiai žvėrys“ sugalvoti ne veltui – tose teritorijose išties didelė tikimybė, jog į kelią gali išbėgti gyvūnai.
„Miškingose teritorijose vairuotojai turėtų važiuoti kur kas lėčiau, ypač ten, kur sustatyti įspėjamieji ženklai. Vairuotojams tose vietose reikėtų būti kuo atidesniais. Esu matęs, kad kai kurie vairuotojai naudoja švilpukus žvėrims atbaidyti.
Aš pats juos naudoju važiuodamas motociklu, nes iki tol esu turėjęs įvairiausių nemalonių atvejų. Iš patirties galiu pasakyti, kad jų naudojimas jokiais būdais nereiškia, kad žvėrys nebėgs į kelią. Jie bėga, tačiau kitokia trajektorija – nuo garso jie stengiasi pabėgti ir mažiau blaškosi. Tačiau jei šalia kelio važiuoja važnyčiotojas – arkliai labai baidosi šio švilpuko, todėl į tai reikia atkreipti dėmesį“, – komentavo vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas.
Savo ruožtu gamtos fotografas Marius Čepulis tvirtina, kad žvėrys miškingose teritorijose juda nuolat, nepriklausomai nuo sezono.
„Vairuotojai turėtų atsiminti, kad žvėrys į kelius gali išbėgti, juos pereiti dažniau anksti ryte arba vėlai vakare, kada eina iš miško į mitybos vietas. Tuomet jie gali kirsti kelius ir būtent tas metas yra pats pavojingiausias – temstant ir švintant. Jei kelias yra jų teritorijoje, jie gali jį kirsti“, – paaiškino M. Čepulis.
Skaudžiausios pasekmės, pasak gamtos fotografo, yra susidurti su didžiausiais žvėrimis.
„Didžiausios nelaimės įvyksta susidūrus su briedžiais. Jie nežiūri į kelią. Stirnos prieš bėgdamos į kelią kartais sustoja, nors tikrai ne visuomet. Avarijos metu dažniausiai nelaimingai baigiasi stirnai, mašinos būna aplamdomos nesmarkiai, bet tai taip pat pavojinga.
Būna, kad vairuotojai kelyje numuša šerną, nors tai pasitaiko rečiau, taip pat yra tikimybė susidurti su stumbru. Tuo metu elniai vaikšto būriais, ne po vieną. Vairuotojams, važiuojantiems pro mišką ar šalia miško, svarbiausia įsikalti į galvą būti itin atidiems temstant ir švintant“, – patarė M. Čepulis.
Pašnekovo teigimu, jei vairuotojai vairuodami žiūri į kelią, o ne į mobilųjį telefoną – gali pamatyti žvėrį šalia kelio.
„Svarbiausia – nelėkti miškingose teritorijose. Pamačius šalia kelio einantį žvėrį reikia sustoti, nes dažniausiai po vieną jie nevaikšto ir iš paskos eina, bėga ir antras. Taigi pamačius blizgančias akis reikia nedelsiant pristabdyti ir stengtis išvengti susidūrimo. Kitų variantų nėra. Tuo metu signalizavimas ar mirksėjimas šviesomis žvėrį gali išgąsdinti ir jis kaip tik gali bėgti į kelią. Svarbiausia – atidžiai stebėti kelią ir važiuoti palengva“, – patarė M. Čepulis.
