Naujienų portalą lrytas.lt jau pasiekė ne vienas skundas, kaip greitai lekiantys paspirtukininkai kliudė ar vos nenubloškė einančių praeivių.
Vilnietė Laura pasakojo, kad laukdama autobuso centre neišgirdo atlekiančio paspirtuko: šis pro ją tiesiog prašvilpė ir ji vos spėjo atsitraukti.
„Manau, kad paspirtukininkams praverstų signalas arba skambutis, kaip kad būna ant dviračio“, – svarstė Laura.
Kasdien Gedimino prospektu į darbą kulniuojantis Dalius sako negalintis ramiai praeiti gatve, nes kasdien tarp žmonių trinasi paspirtukininkai. „Tų paspirtukų sostinės gatvėse primėtyta visur. Žmonės pasiima ir laksto, sukeldami riziką pėstiesiems.
Konkretus pavyzdys yra Gedimino prospektas. Yra nutiesas dviračių takas, o paspirtukininkams mieliau važinėti pro pėsčiuosius. Kartą mačiau, kaip vos nenubloškė vienos einančios moters. Vaikinas viena ranka laikė paspirtuko rankeną, kita naudojosi telefonu. Atsakomybės nerasta“, – piktinosi Dalius.
Situacija tampa grėsminga
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės atstovas Vidmantas Pumputis teigė, kad paspirtukininkų ir pėsčiųjų klausimas jau žinomas ir dėl jo bus vienokie ar kitokie sprendimai. Paspirtukininkai iš tiesų turėtų važiuoti jiems skirta zona – dviračių juosta, – tačiau tą daro ne visi.
„Situacija tampa iš tiesų grėsminga. Šaligatviu einantis pėsčiasis turėtų jaustis saugus, nes tai yra jo vieta bei jis turi besąlygišką pirmumą. Žmogus be jokio įspėjimo gali pakeisti savo judėjimo kryptį.
Kai dviratininkai važiuoja šaligatviu, jiems numatytas reikalavimas, kad turi prasilenkti artimojo pėsčiojo greičiu – 3-7 km/val. ir nesukelti pavojaus pėsčiajam.
Realybėje šie reikalavimai visiškai neveikia ir liūdina tai, kad paspirtukininkai nesinaudoja dviračių juostomis“, – pasakojo V.Pumputis.
Žuvo žmogus
V.Pumputis sakė, kad teko kalbėtis su paspirtukininkų vairuotojais ir jie aiškino, kad dviračių juostų kelio danga yra nepritaikyta važiuoti: paspirtuką purto bei jaučiamas diskomfortas. Be to, dažniausiai dviračių juostoje esą būna pristatyta automobilių, todėl ten važiuoti tampa pavojinga. Dėl to jie pasirenka lygesnį paviršių – šaligatvio zoną.
„Prieš mėnesį kalbėjome su policininkais ir jie sakė, kad dažnai įvyksta eismo įvykių, kai paspirtukas užkabina pėsčiąjį, nes, pavyzdžiui, einantis pėsčiasis nusprendžia netikėtai pasukti į parduotuvę. Pėsčiasis tai gali daryti bet kada ir neturi niekieno informuoti apie savo manevrą.
Kai pėsčiąjį užkabina, dažniausiai paspirtukininkas pats krenta ir susižaloja. Manau, kad vienintelė galimybė yra numatyti papildomus ribojimus.
Jau pradedame svarstyti apie tai, jeigu dviratininkai ir elektrinių paspirtukų vairuotojai nepakeis elgesio ir eismo įvykių skaičius nemažės, vienas iš variantų, – drausti važiuoti šaligatviais“, – prasitarė V.Pumputis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė teigė, kad šiais metais įvyko 38 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Dėl šios transporto priemonės vienas žmogus žuvo ir 38 buvo sužeisti.
2019 m. eismo įvykių buvo 41. Per šiuos eismo įvykius 43 žmonės buvo sužeisti, tačiau nė vienas eismo dalyvis nežuvo. L.Salokaitė palygino šiuos ir praeitus metus bei pastebėjo, kad eismo įvykių padaugėjo net 40 proc.
Bloga infrastruktūra
V.Pumputis aiškino, kad norėdami, jog dviratininkų ir paspirtukininkų vairuotojai būtų saugūs, jiems reikalinga atskira infrastruktūra.
„Problemų nėra ten, kur įrengta nauja, tvarkinga infrastrukūra, pavyzdžiui, Pilaitėje arba Rinktinės gatvėje. Visos problemos kyla ten, kur nėra infrastruktūros arba nėra tokios, kaip tikėtųsi dviračių vairuotojai“, – aiškino V.Pumputis.
V.Pumputis sakė, kad Gedimino prospekte paspirtukų vairuotojams važiuoti nepatogu, nes ten išdėliotos trinkelės.
„Pats bandžiau Gedimino pr. važiuoti su paspirtuku – įmanoma važiuoti. Tačiau jeigu šalia yra lygus šaligatvis, žmonės rinksis švelnią dangą. Gedimino pr., kur nėra sutvarkyta infrastruktūra, paspirtukininkai pradeda elgtis ne pagal taisykles: vienoje vietoje važiuoja keliu, o kitoje – šaligatviu“, – kalbėjo V.Pumputis.
Vyras pastebėjo, kad problemos iškyla visur, kur sumaišomi pėsčiųjų ir dviratininkų srautai. Ten, kur nėra dviračių tako arba juostos ar ji netinkamai įrengta. Visos problemos išnyksta, kai nutiesiamas naujas takas.
V.Pumputis nenorėtų taikyti draudimų, nes jie esą nėra patrauklūs. Specialistas mano, kad savivaldybė turėtų spartinti savo veiklą ir sutvarkyti visą infrastruktūrą, kad eisme nekiltų jokių problemų.
„Jeigu problemos nesisprendžia ir kyla grėsmė pestiesiems, tai kraštutinis atvejis – visiškai riboti dviratininkų eismą šaligatviu.
Susisiekimo ministerija inicijavo darnaus judrumo plano parengimą ir situacija turėtų keistis artimiausiais metais, tačiau problemą reikia spręsti čia ir dabar – kiekvienais metais maratonuose dviratininkų skaičius vis didėja, todėl jų kelyje sulauksime vis daugiau“, – aiškino V.Pumputis.
V.Pumputis mano, kad jeigu turėtume dviračių takus kaip Estijoje, kur padarytas vientisas dviračių tinklas iš visų miegamųjų rajonų bei priemiesčių, dviratininkai ir paspirtukininkai galėtų saugiai važiuoti iš namų į darbą ir nekiltų jokių problemų.
„Vilniaus mieste turime tam tikras atkarpas, pavyzdžiui, nuo Pilaitės iki Narbuto g., kur nuvažiuoji ir neturi, kur dėtis, nes trukdo stulpai, šaligatviai bei yra didelis pėsčiųjų eismas“, – teigė V.Pumputis.
Problemą bandys spręsti
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė sakė, kad savivaldybės atstovai nuolat stebi, kas vyksta mieste bei nedelsiant reaguoja į vilniečių skundus ar pastebėjimus. N.Kolkaitė teigė, kad nusiskundimų dėl netvarkingo važiavimo Vilniaus miesto savivaldybė nėra gavusi.
„Paspirtukininkai negali važinėti tarp pėsčiųjų. Elektriniai paspirtukai priskiriami dviračiams, todėl ten, kur yra dviračių takas ar juosta turi važiuoti ja, o kitose vietose – važiuoti gatve arba šaligatviu, bet važiuojant šaligatviu pro pėsčiuosius privalo judėti ėjimui artimu greičiu“, – aiškino N.Kolkaitė.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, ar savivaldybė žada imtis kokių nors priemonių dėl paspirtukininkų nusižengimų, teigė, kad savivaldybė žino šią problemą, todėl artimiausiame Eismo saugumo komisijos posėdyje bus svarstomos galimos priemonės, kurių reikėtų imtis.
Tuo metu Palangos savivaldybė vasaromis draudžia važiuoti elektriniais paspirtukais, dviračiais bei velomobiliais J. Basanavičiaus gatve.
Taisyklės
- Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (taip pat ir elektriniu paspirtuku) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
- Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
- Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.
Dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams draudžiama:
1. Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus;
2. Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
3. Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
4. Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
5. Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
6. Būti velkamiems kitų transporto priemonių;
7. Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
8. Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones;
9. Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
