Vasaros karščiai neatsiejami nuo gaivalingų audrų ir liūčių, apsemiančių gatves. Nors tai nutinka bene kasmet, ne visi vairuotojai žino, ką daryti prieš save kelyje išvydus tyvuliuojančią balą. Draudikai sako, kad dėl trūkstamų įgūdžių, savo ir automobilio galimybių pervertinimo ar paprasčiausių netinkamų aplinkybių vairuotojams, važiuojantiems patvinusiais keliais, neretai tenka baloje laukti techninės pagalbos.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, lietui užtvindžius gatves išryškėja vienas neteisingas, bet kai kurių vis dar mėgstamas važiavimo per balas ir užtvindytas atkarpas būdas – bandymas šią kliūtį įveikti kuo stipriau spaudžiant akseleratoriaus pedalą.

„Tokį važiavimą per balas pavadinčiau loterija: arba pasiseks, arba automobilis netrukus sustos dėl vandeniu užpilto variklio. Vis dėlto dažniausiai po tokių laimės bandymų automobilių vairuotojai atsiduria ne tik baloje, bet ir bėdoje, todėl rekomenduoju nemėginti užtvindytų vietų „prašokti“, – sako jis.

BTA duomenimis, praėjus kelius užtvindančiai liūčiai dažniausiai gaunama pranešimų dėl sugedusių variklių ir elektros instaliacijos, o registruojamos žalos išmoka siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Kokio gylio bala priešaky?

A. Žiukelio teigimu, joks vairuotojas ant kelio pamatęs vandens sankaupą tiksliai nežino, koks yra jos gylis. Jei bala susiformavusi kelkraštyje, ją reikėtų apvažiuoti. Jei užtvindytas visas kelias – važiuoti juo reikia tik įsitikinus, kad tai saugu. Patartina nevažiuoti į gilesnę kaip 10 cm gylio balą ir verčiau pasirinkti kitą kelionės maršrutą.

„Jei matote, kad kiti automobiliai, ypač žemesni, šią atkarpą įveikia, važiuokite ir jūs. Jei kitų automobilių nėra, galite orientuotis pagal šaligatvio bortelį ar kitus objektus, padedančius numatyti balos gylį, kuriame yra važiuojamoji dalis. Jei balos gylis nėra aiškiai matomas, neaišku ar bala gili, derėtų nerizikuoti. Jei matote, kad kiti automobiliai privažiavę apsisukinėja, geriausia taip ir padaryti bei paieškoti alternatyvaus kelio.

Na, o jei per balą jau važiuojate, laikykitės nedidelio, bet pastovaus greičio ir nesustokite. Į tokį telkinį patartina įvažiuoti lėtai ir tada šiek tiek padidinti greitį, kad automobilis vandenį imtų stumti prieš save“, – pataria ekspertas, pridurdamas, kad per užtvindytą vietą reikia važiuoti po vieną, nes jei baloje esantis automobilis dėl kokių nors priežasčių sustos, jam iš paskos užstrigsite ir jūs.

A. Žiukelis taip pat perspėja saugotis autobusų ir sunkvežimių, mat važiuodami per gilias balas jie sukelia dideles bangas, kurios užpila šalia važiuojančius ar stovinčius automobilius. Dar vienas pavojus, eksperto nuomone, yra išstumti kanalizacijos dangčiai, kurių baloje nesimato, bet ant jo užvažiavęs automobilis nukenčia bene šimtu procentų.

Po maudynių žala automobiliui

Pasak A. Žiukelio, gilios vandens sankaupos gali pridaryti nemenkos žalos transporto priemonei.

„Daugybėje naujų automobilių variklio oro paėmimo anga yra įtaisyta automobilio priekio apatinėje dalyje. Jei į vandens apsemtą vietą įlekiama didesniu greičiu, į šią angą gali patekti vandens, o to pakanka visiškai sugadinti variklį, kurio keitimas gali atsieiti kelis tūkstančius“, – teigia jis.

Ekspertas priduria, kad pravažiavus didžiulę balą reikėtų porą kartų švelniai pastabdyti – tai daryti nekeliant pavojaus kitiems vairuotojams.

A. Žiukelis pabrėžia, kad su problemomis susiduriama ne tik važiuojant per gilias balas, bet ir paprasčiausiu lietingu laikotarpiu. „Automobiliuose vandens nutekėjimo sistema gali būti sumontuota prie stoglangio, variklio skyriuje ar po valytuvais. Kai kuriuose automobiliuose jos yra linkusios užsikimšti nuo žiedadulkių, lapų ir pan.

Dėl nepralaidžių kanalų po lietaus vanduo gali patekti į saloną ar variklio skyrių – tokiu atveju sugadinami valdymo blokai. Todėl kiekvienam vairuotojui rekomenduočiau bent kartą per sezoną išsivalyti šiuos kanalus. Užduotis nesudėtinga, užtat padeda išvengti nesklandumų ateityje“, – pataria A. Žiukelis.

Jo teigimu, vairuotojui įvažiavus į per gilią balą vanduo gali patekti net į automobilio vidų ir tokiu būdu sugadinti interjero detales: apmušalus, kilimus ir poroloną sėdynėse. Be to, kai kuriose transporto priemonėse gamintojai elektronines sistemas instaliuoja grindyse, po sėdynėmis, todėl vandeniui pasiekus šią zoną gali kilti nepataisomų automobilio elektronikos gedimų.

Nors neretai patvinusių gatvių padariniai automobiliui iš karto gali būti ir nematomi, transporto priemonę vis tiek rekomenduojama nugabenti techniniam patikrinimui.

„Jei vanduo visgi pernelyg apsėmė automobilį, patarčiau vairuotojams nė negalvoti apie variklio užvedimą, nes tai pridarys tik dar daugiau žalos. Tokiu atveju derėtų susisiekti su technine pagalba, kad ši nutemptų automobilį tiesiai į autoservisą detalesnei apžiūrai“, – tikina ekspertas.