Nežinodami, kas jį turi prižiūrėti, jie kaltina visas institucijas iš eilės: Klaipėdos ir Neringos savivaldybes, parko administraciją, miškininkus.
Atrodė, bus visai paprasta surasti atsakingą instituciją ir pasiteirauti, kodėl ji neprižiūri šio tako, tačiau teko narplioti vos ne visą Gordijo mazgą.
„Gali išbyrėti dantys“
„Katastrofa, o ne takas – pajūrio gėda. Kadangi tai yra ne tik palei jūrą einantis ilgiausias takas, bet apskritai Lietuvoje ilgiausias dviračių takas (jo ilgis – apie 60 km) – tai jis ir Lietuvos gėda“, – kalbėjo klaipėdietis Rimantas, nenorėjęs viešinti savo pavardės.
Pasak jo, dabar už įvažiavimą į Neringą automobiliu mokestis padidintas iki 30 eurų. Vadinasi, siekiama mažinti automobilių srautą ir skatinti atvykti šeimoms su dviračiais.
„Bet nėra pro kur atvykti. Tai žvyrkelis, o ne takas. Iki Juodkrantės reikia važiuoti 19 km. Ten išdaužytos duobės, privartyta medžių, jų šaknys iškilnojusios dangą. Su paspirtuku apskritai neįmanoma važiuoti.
Be to, yra tik dvi vietos, kur galima atsisėsti prie staliukų, apspardytų, apdaužytų. Ką daryti tiems, kurie mina dviračiais su vaikais, kuriems reikia poilsio kas 2-3 km? Nėra net kur dviračio pastatyti, turi ieškoti medžio.
Kas kiek kilometrų nuo Klaipėdos Juodkrantės link būna daug pėsčiųjų. Takelis siaurutėlis, vien duobės. Žmonės eina, turi nuolatos skambalioti, visi pyksta, kad gąsdini. Jau prieš penkerius metus tas takas buvo katastrofa, o dabar dar blogiau. Ko gero, kaip sovietmečiu jis buvo nutiestas, taip ir liko toks nė karto neremontuotas.
Važiavau prieš du mėnesius, skersai tako gulėjo medis, reikėjo dviratį neštis per pievą, per krūmynus. Myniau ne per seniausiai – tebeguli.
Mes su kolegomis dviratininkais nebevažiuojame tuo keliu, nes gali išbyrėti dantys, sulaužysi dviratį. Kodėl dviračių takas į Palangą, į Šventąją yra kaip stiklas?“, – klausia Rimantas.
Takas buvo dingęs dvejus metus
Neringos meras Darius Jasaitis sutinka, kad šis takas, dvejus metus buvęs bešeimininkis, yra Lietuvos gėda, bet sako jau padaręs viską, ką galėjęs.
„Šiuo klausimu daugybę kartų buvau Vyriausybėje, Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Per karantiną parašėme raštą Vyriausybei, kad skirtų pinigų to dviračių tako rekonstrukcijai.
Beje, Susisiekimo ministerijai vadovaujant Rokui Masiuliui, tas takas buvo tiesiog dingęs. Dėl to kreipiausi net į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Tik Neringos savivaldybės pastangomis tas takas buvo sugrąžintas ir dabar priklauso Kelių direkcijai“, – sakė jis.
Neringos meras pasakojo, kad tai nutiko, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas iš daugelio kelių priežiūros įmonių palikti vieną bendrovę Kaune. Kelių įstaigos buvo uždaromos, tarp jų buvo ir „Klaipėdos regiono keliai“.
Jos dingo kaip juridiniai vienetai. Visų jų patikėjimo tvarka valdomas kilnojamasis turtas, kuris buvo registruotas Registrų centre, pvz., automobiliai, atiteko tai bendrovei, kuri dabar prižiūri visus Lietuvos kelius, o nekilnojamasis turtas – visi keliai, dviračių takai – buvo perduoti Kelių direkcijai.
„Tikrai žinau, kad Susisiekimo ministerijos specialistai buvo parengę Vyriausybės nutarimo projektą, kad Kelių direkcija turi perimti ir minėtą dviračių taką nuo Smiltynės iki Nidos. Tačiau iki Vyriausybės tas nutarimas atėjo be to tako.
Įmonė, kuriai anksčiau priklausė tas takas, buvo uždaryta, susidarė patinė situacija. Dvejus metus buvo galvojama, kaip iš neegzistuojančios įmonės taką perduoti Kelių direkcijai, ir tik neseniai tai buvo padaryta.
Koks valstybės tarnautojas iš Vyriausybės nutarimo projekto išbraukė 3 mln. eurų vertės šimtų tūkstančių žmonių naudojamą turtą, t. y. dviračių taką, nežinoma“, – stebėjosi Neringos meras.
Prioritetai kelia abejonių
„Klaipėdoje irgi ta pati problema – takas nuo Smiltynės iki Juodkrantės irgi priklauso Kelių direkcijai. Takas Smiltynė-Nida buvo išasfaltuotas jau nepriklausomoje Lietuvoje. Nežinau, kodėl Kelių direkcija nepaprašė pinigų Lietuvos gėdai, kodėl nenori jo tvarkyti.
Mūsų prižiūrimi dviračių takai, pavyzdžiui, nuo Nidos iki Pervalkos (anksčiau buvęs žvyrkelis), yra nuostabūs kaip autostrados, su suoliukais pasėdėti, su apžvalgos aikštelėmis“, – kalbėjo Neringos meras.
Jis sako nesuprantąs, kaip planuoja pinigus Kelių direkcija. Pavyzdžiui, dviračių takas nuo Kauno iki Pagėgių Panemunėje yra asfaltuojamas, tvarkomas. O takas nuo Smiltynės iki Nidos Kuršių nerijoje, kuris yra europinės reikšmės, nėra tvarkomas, nors visai neatitinka reikalavimų.
Neringos mero manymu, jeigu būtų palygintas dviratininkų skaičius Panemunėje ir Neringoje, nekiltų jokių abejonių, kad pastarasis turėtų būti tvarkomas pirmiausia.
Pavargo nuo skambučių
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser teigė, kad parkui jokia to tako dalis nepriklauso. Praktika tokia: Kelių direkcija sutvarko ir suremontuoja, o tada prižiūrėti perduoda Savivaldybei.
„Pas mus kasdien netyla skambučiai. Žmonės šaukia į ragelį, skundžiasi, kad tuo taku važiuoti vietomis tiesiog pavojinga. Pati mačiau – lygus kelias ir staiga puraus smėlio duobė, bala.
Jeigu dviračio padangos plonos, tave užneš taip, kad gali trenktis į medį. Šiemet, kai šitiek žmonių važiuoja ir kai mes skatiname dviračių turizmą, turėtų bent jau būti užlopytos pavojingiausios vietos“, – kalbėjo ji.
Direktorė sakė, kad Kelių direkcija jai pažadėjusi dar šiemet užlopyti duobes, o paskui bus pasirašytos sutartys su Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis ir rudenį prasidės projektavimo darbai.
Iškyla begalė klausimų
„Mes planuojame tvarkyti tuos dviračių takus Smiltynėje, nes jie jau nebeatitinka šiandienos apkrovų, yra per siauri ir labai prastos būklės. Takų danga yra kiek paremontuota iki mūsų ribos, t. y. iki laukinio paplūdimio. Pati važiavau, nėra taip, kad negalėtum važiuoti, bet norėtųsi, kad būtų geriau.
Dalį tų takų galima remontuoti, bet neplatinant. Iš tikrųjų tai reikėtų rengti projektą, paplatinti maksimaliai, kiek galima, kad būtų galima normaliai prasilenkti. Ko gero, reikėtų ne vieną medį pašalinti, o projektą derinti su urėdija.
Per dvejus metus mes šiaip taip sugebėjome pastatyti tik vieną konteinerinį tualetą prie centrinės gelbėjimo stoties. Viską reikia derinti su parku.
Mes dabar rengiame investicinius projektus iki 2030 metų. Žadame ir tuos takus įtraukti į planus“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.
Jos teigimu, Klaipėdos savivaldybė 2017 m. kreipėsi į urėdiją dėl pritarimo dviračių takams tvarkyti ir platinti. Gautas atsakymas, kad dėl to reikėtų koreguoti valstybinės reikšmės miškų schemą.
2018 m. Savivaldybė raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl infrastruktūros gerinimo Smiltynėje problemų. „Jau ne vienerius metus bandome spręsti problemas Smiltynėje, nes ten nėra infrastruktūros, vandens, tinklų. Sukame galvas, ką daryti.
Neringa, pasirodo, ardė takus ir po jais paklojo tinklus. Mes dar neturime sprendimo. Atviras klausimas lieka apšvietimas. Norint Smiltynėje nors ką nors padaryti, iškyla labai daug klausimų“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.
Miškų schema bus keičiama
Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė sakė, kad Valstybinė miškų tarnyba dar nesuderino ir nepatvirtino miškų schemos projekto.
„Minėta schema taisoma faktinės miškų būklės inventorizacijos pagrindu. Pagal ją bus išimami tik dabar esantys takai ir gal pusmetris ar metras šalia. Anksčiau Saugojamų teritorijų tarnyba nesileido į kalbas, teigdama kad tai miško takai ir viskas.
Pagaliau per dvejus metus pavyko įtikinti, kad takai, kuriais važiuoja dviratininkai, turi būti tvarkomi ir prižiūrimi kaip dviračių takai, o ne kaip miško takeliai. Dabar, kai bus pakeista schema, mes galėsime įregistruoti tuos takus kaip savo nuosavybę ir juos atitinkamai remontuoti.
Tam, kad tuos takus būtų galima platinti, turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Nežinau, ar parengtame dviračių takų specialiajame plane pakaks informacijos tam, kad Aplinkos ministerija pavestų Valstybinei miškų tarnybai rengti kitą miškų schemą pagal detalųjį planą ir išmti tuos takus.
Tokiu atveju jau būtų keičiamos miškų naudmenos kitomis. Tai nėra paprastas procesas. Norint paversti miško žemę kitomis naudmenomis, reikia įdėti daug darbo, be to, tai kainuoja nemažus pinigus“, – sakė R.Gružienė.
Takas – ne miškininkų jurisdikcija
„Dėl to tako mes taip pat gauname skundų iš žmonių. Kad jų gerokai padaugėjo, ypač šeštadieniais, sekmadieniais ir poilsio dienomis, matome iš poilsiavietėse paliktų šiukšlių. Tas takas labai intensyviai naudojamas.
Kadangi takas yra miško žemėje, mes jį prižiūrėjome, darėme kirtimus ir pan. prie staigių posūkių, kad būtų matoma, kas už jų yra. Puikiai žinome, kokia yra situacija, bet tai ne mūsų jurisdikcija, nors jis ir yra miškų žemėje.
Sovietmečiu jis buvo skirtas ne tik dviratininkams, bet ir aptarnavimo transportui važiuoti. Dabar jis yra gavęs vadinamąjį EuroVelo statusą. Jį norima renovuoti ir mes tam pritariame.
Nekalbama apie didelį kelio platinimą darant jį dviejų juostų, jo ribos nebūtų peržengiamos“, – sakė Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.
Paklaustas, ar norint taką šiek tiek paplatinti, reikėtų iškirsti kažkiek medžių, jis atsakė: „Dėl kapitalinio remonto reikia padaryti aprašą. Jeigu tą taką remontuos, mes prašysime padaryti taip, kad juo galėtų važiuoti mūsų gaisrinis automobilis, nes Kuršių nerija yra didesnio gaisringumo ir lankomumo vieta.
Manau, kad toje kelio zonoje daugiau kirtimų nereikės. Nebent koks vienas kitas medis galėtų trukdyti.“
Sutvarkyti numatyta iki 2023 m. pabaigos
Evaldo Tamariūno, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininko komentaras:
„Kelių direkcija 2019 09 25 perėmė dviračių taką Smiltynė-Nida valdyti patikėjimo teise. Po to, kai bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Neringos miesto savivaldybe, minėtas takas bus tvarkomas.
Kelių direkcija 2019 12 18 bendradarbiavimo sutartis pateikė derinti Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybėms. Iki šiol nė iš vienos savivaldybės Kelių direkcija negavo pasirašytų bendradarbiavimo sutarčių ir atsakymų dėl šių sutarčių suderinimo.
Per 2020 metus pėsčiųjų ir dviračių takai, esantys prie valstybinės reikšmės kelių, bus inventorizuoti, po to rengiamos prioritetinės takų įrengimo ir remonto darbų eilės. Šiuo metu Kelių direkcija valdo beveik 1950 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
Darbų terminai ir apimtys priklauso nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. Esant dabartiniam finansavimui, dviračių taką Smiltynė-Nida sutvarkyti numatyta iki 2023 m. pabaigos.
Dviračių tako Smiltynė-Nida kapitalinio remonto techninį darbo projektą planuojama rengti 2021 m. pabaigoje – 2022 m. pradžioje.
