„Egzaminuotojas sugriebė vairą, tačiau važiavimo trajektorijos nepakeitė. Toks jo įsikišimas man kainavo neišlaikytą egzaminą. Važiavau iki 20 km/val. greičiu, nes buvo siaura, duobėta bei pristatyta automobilių gatvė.
Egzaminuotojui negalėjo pasirodyti, kad atsitrenksiu į kitą automobilį, nes jau kelis automobilius praleidau iš dešinės. Vieną automobilį pravažiavau ir važiuojant šalia kito palietė egzaminuotojas vairą, neva, kad aš neatsitrenkčiau“, – istoriją naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Jurga.
Praėjus dviem dienoms po egzamino neišlaikymo mergina nuvažiavo peržiūrėti vaizdo įrašo ir užpildyti apeliacijos. Jurgai pavaduojantis žmogus „Regitroje“ pasakė, kad ne ji viena norės ketvirtadienį peržiūrėti vaizdo įrašą. Dar trys žmonės, laikę tą pačią dieną egzaminą, kaip ir Jurga, nori peržvelgti vaizdo medžiagą iš egzamino.
Mergina mano, kad kažkas vyksta nesklandžiai. Jos vairavimo instuktorius tikina, kad Jurga vairuoja gerai ir mokinei net nereikia imti papildomų pamokų.
Ne visada vertinama klaida
„Regitros“ komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė, susipažinusi su Jurgos situacija, sako, kad vairuotojui labai svarbu numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus ir užbėgti įvykiams už akių. Kitaip tariant, siekiant išvengti eismo įvykio, vairuotojas turi stengtis daryti kuo mažiau klaidų, atsižvelgti į galimas kitų eismo dalyvių klaidas ir laiku gebėti keisti vairavimo būdą pagal pasikeitusias eismo sąlygas.
Siekiant įvertinti šias būsimo vairuotojo kompetencijas, egzaminuotojas laukia iki paskutinės akimirkos, kol egzaminuojamasis priims tinkamą sprendimą susidariusioje situacijoje. Kitaip tariant, tikimasi, kad būsimas vairuotojas suspės laiku įžvelgti galimą pavojų ir priims sprendimą anksčiau, nei jį reikės priimti egzaminuotojui.
Į egzaminą darbuotojas įsikiša žodžiu, pasuka vairą arba pasinaudoja stabdžio pedalu tik tuomet, kai jau nebelieka pasirinkimo ir siekiama išvengti eismo įvykio. Kiekviena situacija yra labai individuali, būtent dėl šios priežasties egzaminuotojai vertina visumą.
„Kai kuriais atvejais egzaminuotojui paspaudus stabdžio pedalą ar palietus vairą, gali būti nevertinama kaip klaida, jeigu darbuotojas matė, kad egzaminuojamasis ne per vėlai ėmėsi reikiamų veiksmų konkrečioje eismo situacijoje“, – situaciją komentavo E.Bardauskienė.
Situacijoje, kai automobilis rikiuojasi ir „užkiša“ kelią egzaminą laikančiam vairuotojui, vertinama, ar egzaminuojamasis ėmėsi reikiamų veiksmų ir, pavyzdžiui, pristabdė.
Kaltas stresas
Jurga į egzaminą važiuoja prieš valandą ir kartą net suskaičiavo, kad per valandą tik vienas iš septynių žmonių išlaiko egzaminą.
„Gal jie čia nori pasipelnyti po karantino? Man tai pikta, aš galiu jiems sumokėti tų pinigų, kiek tik reikia. Ir, galiausiai, tegul įvertina mane taip, kaip aš važiuoju“, – nuogąstauja neišlaikiusi egzamino mergina.
E.Bardauskienė sako, kad dažniausiai neišlaikiusiems žmonėms koją pakiša stresas.
Būtent jis esą turi didelę įtaką žmogaus savijautai, jis sukuria savo veiksmų neužtikrintumo jausmą, neleidžia tinkamai sukoncentruoti dėmesio į atliekamus veiksmus bei aplinką.
Pradedantiesiems vairuotojams gali trūkti praktinių susiformavusių įgūdžių, kurie padėtų tinkamai reaguoti į įvairias iškilusias sudėtingas situacijas kelyje.
Apeliacijų daug, o anuliuota – mažai
2019 m. visoje Lietuvoje buvo priimta beveik 130 tūkst. praktikos egzaminų, pateiktos ir išnagrinėtos 125 apeliacijos bei priimti sprendimai, dėl kurių 11 egzamino rezultatų anuliuoti.
Neretai egzamino rezultatai būna anuliuojami dėl pasitaikančių dviprasmiškų situacijų, t. y., kai iš vaizdo įrašo Apeliacijos komisijos nariams sudėtinga įvertinti situaciją.
Apeliacijos komisija gali priimti šiuos sprendimus: anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą, grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką arba palikti galioti egzamino rezultatą.
Kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl, jei egzaminą laikiusiam asmeniui kyla papildomų klausimų, rekomenduojama per 1 darbo dieną nuo egzamino laikymo dienos kreiptis į padalinį, kuriame laikė egzaminą, ir kartu su specialistu peržiūrėti bei aptarti vaizdo įrašą. Per 3 darbo dienas taip pat galima pateikti apeliaciją, kurią išnagrinės specialiai sudaryta komisija.
Daugiau nei pusė iš pirmo karto neišlaiko egzamino
Egzaminuotojas vertina, kaip būsimas vairuotojas ne tik geba mechaniškai valdyti automobilį, bet ir kokia yra jo vairavimo kultūra, kaip jis geba numatyti galimus pavojus bei kita. Taigi egzamino metu galima padaryti klaidų, kurios nekelia grėsmės kitiems eismo dalyviams ir nesudaro potencialiai pavojingų situacijų.
Tačiau jei vis dėlto egzamino metu yra sukelta avarinė situacija arba egzaminuotojas įvertina, jog būsimam vairuotojui trūksta įgūdžių saugiai valdyti automobilį, pavyzdžiui, jis nesilaiko saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, tokiu atveju fiksuojama kritinė klaida.
2019 m. iš viso B kategorijos praktikos egzaminą „Regitroje“ pirmą kartą laikė apie 32,1 tūkst. asmenų, iš jų Panevėžyje – apie 2,4 tūkst. Išlaikymo iš pirmo karto procentas atitinkamai siekė apie 35 proc. ir apie 33 proc.
Žvelgiant į bendras kelių metų tendencijas, vidutiniškai teorijos egzaminą asmenys išlaiko iš 1,6, o praktikos – 2 kartų.
„Regitros“ patarimai
Praktikos egzamino metu gali būti fiksuojamos šios klaidos: nekritinės, specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą) ir kritinės. Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, galima padaryti ne daugiau kaip 8 nekritines klaidas ir nė vienos kritinės bei specifinės pasikartojančios klaidos.
Nekritinės klaidos – tai yra smulkesnės klaidos, kurios rodo nepakankamą įgūdžių lygį, tačiau nesukelia grėsmės kitam eismo dalyviui ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.
Dažniausia nekritinė klaida susijusi su netinkamu stebėjimu ir žvalgymusi. Taigi, žvalgymasis ir aplinkos stebėjimas – tai pirmoji ir pagrindinė taisyklė kelyje, kuri lemia saugų vairavimą. Tinkamas žvalgymasis leidžia pastebėti kitų eismo dalyvių elgesį, prognozuoti jų veiksmus ir atitinkamai vairuotojui suteikia daugiau laiko sprendimų priėmimui. Tuo tarpu nepakankamas žvalgymasis galiausiai būna pavojingų klaidų priežastis.
Posūkio signalai – dar vienas dalykas, į kurį būtina atkreipti išskirtinį dėmesį.
Posūkių signalų rodymas yra tarsi kalbėjimas su kitais eismo dalyviais. Jais mes įspėjame apie ketinimus ir apie būsimus veiksmus eisme.
Dažniausia pradedančiųjų vairuotojų klaida – posūkio signalų nerodymas prieš pradedant važiuoti, sustojant ar apsisukinėjant.
Jeigu nekritinės klaidos nesukelia grėsmės kitiems eismo dalyviams, tai kritinės – atvirkščiai.
Be to, jos gali trukdyti tinkamai ir saugiai valdyti transporto priemonę.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų per egzaminą įvyksta artėjant prie pėsčiųjų perėjų. Būtent pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė, todėl labai svarbu ugdyti įprotį kiek įmanoma anksčiau pastebėti pėsčiuosius.
Taigi pamačius, kad prie pėsčiųjų perėjos artėja žmogus, būtina pristabdyti, ir, jei reikia, sustoti.
Neretai būsimi vairuotojai netinkamai taiko ir važiavimo pirmumo taisykles. Kitaip tariant, įgytas teorines žinias ne visada tinkamai pritaiko praktiškai.
