Septyniolika metų vairuojanti vilnietė Irma prieš kurį laiką susidūrė su nepavydėtina situacija. Prieš keliu Utena–Vilnius 90 km/h greičiu važiuojančios moters automobilį staiga iššoko besiblaškanti stirna.
„Pirmiausia – šešėlis, o po to – garsas. Kas čia buvo?“ Būtent šis klausimas, o ne išgąstis, buvo pirmoji Irmos reakcija, stabdant automobilį. „Tam, kad ateitų suvokimas, kas nutiko, ir koja nuspaustų stabdį, reikėjo kelių akimirkų laiko“, – skaudžia patirtimi naujienų portalui lrytas.lt dalijosi moteris.
Vilnietė iškart suprato, kad keturkojis negyvas. Ji surinko numerį 112 ir laukė atvykstančios policijos. Pareigūnai atvažiavo maždaug po 10 minučių. Pirmiausia jie davė moteriai pūstelėti į alkotesterį, o vėliau inspektorė užpildė įvykio dokumentus – nurodė avarijos aplinkybes.
Taip pat išrašė pažymą draudimo bendrovei, jei paaiškėtų, kad dėl gyvūno padarytos žalos reikės tvarkyti automobilį. Irma jaudinosi, ar nereikės atlyginti gamtai padarytos žalos. Tačiau policininkė paaiškino, kad tokiais atvejais baudos negresia. Kebliau būna, kai žvėris dar gyvas – tuomet tenka apie jį pranešti artimiausiam medžiotojų būreliui.
Pasiima tik negyvus gyvūnus
Žurnalistas Edvardas Kubilius prieš keletą metų taip pat susidūrė su panašiu įvykiu. Anksti ryte važiuodamas į darbą vyras partrenkė iš pievos atšuoliavusią stirną. Iškvietęs policiją, jos laukė apie valandą, o Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“, organizuojančios beglobių gyvūnų priežiūrą ir karantinavimą – dvi valandas.
Policija siūlė skambinti medžiotojų būreliui, kad stirną nušautų. Atvykę „Grindos“ darbuotojai pirma net nesiruošė gelbėti stirnos. Edvardui buvo pareikšta, kad įmonė išveža tik negyvus gyvūnus. Tačiau vyras nenusileido – reikalavo išgydyti stirną.
„Grinda“ gyvūną išsigabeno, pasirūpino jo gydymu. Po kurio laiko laukinis gyvūnėlis buvo išvežtas pas Kauno rajone gyvenantį veterinarą. Ten jis išbuvo apie du mėnesius, vėliau stirną paleidome į laisvę“, – savo istoriją pasakojo Edvardas.
Kada gyvūnų migracija intensyviausia?
Didžiausia tikimybė išvysti laukinį gyvūną kelyje – ankstyvas rytas bei naktis. „O po Joninių prasidės stirnų ruja, todėl jos pradės lakstyti kaip padūkusios“, – įspėjo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Gyvūnų migracija suaktyvėja balandžio pabaigoje ir tęsiasi visą birželį, paskui ir spalį. Birželį laukinių gyvūnų migracija suintensyvėja prieš sutemas ir sutemus (22–24 val.) bei auštant (4–6 val.). Kitu metų laiku gyvūnų pasirodymo laikas keliuose kinta, priklausomai nuo to, kaip ilgai tęsiasi tamsusis paros periodas.
Patekus į eismo įvykį, kuriame susidūrėte su gyvūnu, svarbu žinoti, kad kiekvieną atvejį reikia vertinti skirtingai. Pavyzdžiui, prie stambaus sužeisto gyvūno, anot S.Paltanavičiaus, labai pavojinga artintis, nes jis gali nesuprasti gerų žmonių ketinimų ir sužaloti.
Jei sužeidėte mažesnį gyvūną ir norite jam padėti, gamtininkas patarė pirmiausia įvertinti, ar galėsite gyvūną saugiai paimti ir nuvežti veterinarui.
„Gyvūnai nepavojingi, kai žinai, kas jie tokie ir ko iš jų galima tikėtis. Priėjus prie sužeisto gandro jis gali pradėti kapoti. Paukštį reikėtų stverti už snapo ir tik vėliau su skarele ar dar kažkuo jam uždengti akis.
Reikia prisiminti, kad ne kiekvienas gyvūnas gali būti sanitariškai saugus. Buvo atvejis, kai vaikai žaisdami pamatė žiurkę, kuri jiems pasirodė tingi. Galiausiai graužikas vaikus apkandžiojo, o šie susirgo pasiutlige“, – žiniomis dalijosi S.Paltanavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad, pamačius ženklą, perspėjantį apie galimą susitikimą su žvėrimi, būtina mažinti greitį. Gamtininkas aiškino, jog per paskutinius dešimtmečius gyvūnai pasikeitė: tapo mažiau baikštūs, rečiau bėga pamatę automobilį, ganosi pakelėse, nebijo žmonių.
Įspėja nesiartinti
Kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ įspėja, kad įvažiuojama į kelio ruožą, kuriame yra didesnė tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Eglė Nemanytė paaiškino, kaip reikėtų elgtis partrenkus gyvūną.
Vairuotojams nereikėtų artintis prie sužeisto gyvūno ir bandyti jį patraukti nuo kelio – tai gali būti pavojinga. Net tuo atveju, jeigu per susidūrimą žmonės ir nenukentėjo, o gyvūnas pabėgo, apie įvykį nedelsiant reikėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Kitaip vairuotojui gali būti taikomos administracinės poveikio priemonės.
Garsinį signalą spausti pliūpsniais
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais – vienas dažniausių pavojų vairuojant, ypač užmiestyje. Eismo įvykių skaičius daugiausia priklauso nuo automobilių srautų tam tikrame ruože.
„Kai vairuotojai kelyje pamato laukinį gyvūną, reikėtų nepanikuoti, sumažinti greitį ar visiškai sustoti.
Patariama vengti artėti prie žvėries, o garsinį signalą spausti pliūpsniais, taip stengiantis gyvūną nubaidyti. Artėjant prie keturkojo ar ištisai spaudžiant garso signalą, gyvūnas gali išsigąsti ir pradėti bėgti bet kuria kryptimi.
Reikia stipriai stabdyti, tačiau išvengti ratų slydimo. Negalima privažiuoti labai arti gyvūno. Būtina stebėti aplinką – žiūrėti, ar kelio nesiruošia perbėgti daugiau gyvūnų. Jeigu negalima sustoti, didelį gyvūną reikia apvažiuoti iš užpakalio“, – kalbėjo E.Nemanytė.
Kelių direkcijos duomenimis valstybinės reikšmės keliuose nuo sausio pradžios iki birželio mėnesio įvyko 1527 eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais. Daugiausiai partrenkta stirnų – 1270, briedžių – 66, šernų – 44.
Konkrečiai sostinėje nuo sausio buvo partrenkti 147 laukiniai gyvūnai. Anot „Grindos“ atstovo Egidijaus Steponavičiaus, dažniausiai po ratais pakliuvo stirnų (66) ir lapių (28). Kaip teigė pašnekovas daugiausia nesklandumų iškyla partrenkus briedį: kadangi jis sveria 0,5 tonos, gaišenai išgabenti reikia specialaus automobilio su manipuliatoriumi.
Manoma, jog šiuos eismo įvykius lėmė pasikeitę laukinių gyvūnų įpročiai, padidėjusi jų populiacija ir suintensyvėjęs eismas.
