This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Įvertino nelaimes keliuose – turime ko pavydėti latviams

Avarijų keliuose išorės sąnaudos sudaro apie 280 mlrd. eurų, arba apie 2 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Avarijų keliuose išorės sąnaudos sudaro apie 280 mlrd. eurų, arba apie 2 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Avarijų keliuose išorės sąnaudos sudaro apie 280 mlrd. eurų, arba apie 2 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Avarijų keliuose išorės sąnaudos sudaro apie 280 mlrd. eurų, arba apie 2 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Avarijų keliuose išorės sąnaudos sudaro apie 280 mlrd. eurų, arba apie 2 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Palyginti su ankstesniais metais, 2019 m. ES keliuose žuvo mažiau žmonių. Pernai per avarijas keliuose žuvo apie 22,8 tūkst. žmonių. Palyginti su 2018 m., šis skaičius sumažėjo 2 proc. Europos keliuose vidutiniškai žūsta 51 gyventojas iš 1 mln., skelbia Europos Komisija.

Už transportą atsakinga Komisijos narė Adina Vălean sakė: „Mūsų tikslas – užtikrinti, kad iki 2050 m. Europos keliuose nebūtų žūčių ir sunkių sužalojimų. Siekiame, kad iki 2030 m. 50 proc. sumažėtų žūčių ir 50 proc. – sunkių sužalojimų.

Praeityje ES žūčių keliuose skaičius gerokai sumažėjo, tačiau pastaraisiais metais skaičiai nesikeitė. Be to, skirtumai tarp šalių tebėra didžiuliai. Savo tikslą pasieksime tik derindami teisėkūros priemones, tinkamą finansavimą, transporto priemonių ir infrastruktūros standartus, skaitmeninimą ir keitimąsi geriausia patirtimi“.

Žuvusiųjų keliuose mažėja

Bendra žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimo tendencija išlieka.

2019 m. aštuoniose valstybėse narėse: Kroatijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Latvijoje, Liuksemburge ir Švedijoje – užregistruota mažiausiai žuvusiųjų. Tačiau daugelyje šalių pažanga sulėtėjo, todėl ES tikslas – nuo 2010 m. iki 2020 m. pabaigos perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių – nebus pasiektas.

Nors panašu, kad 2020 m. žuvusiųjų keliuose skaičius gali gerokai sumažėti dėl priemonių, kurių imtasi kovojant su koronavirusu, tačiau to nepakaks, kad tikslas būtų pasiektas.

Nors valstybių narių kelių eismo saugumo rodikliai yra panašūs, šalyse, kurių rodikliai prasčiausi, žūčių keliuose skaičius vis dar keturis kartus didesnis nei geriausių rodiklių pasiekusiose šalyse. 2019 m. saugiausi keliai buvo Švedijoje (22 žūtys milijonui gyventojų) ir Airijoje (29 žūtys milijonui gyventojų), o Rumunijoje (96 žūtys milijonui gyventojų), Bulgarijoje (89 žūtys milijonui gyventojų) ir Lenkijoje (77 žūtys milijonui gyventojų) žuvusiųjų buvo daugiausia. ES vidurkis buvo 51 žūtis milijonui gyventojų.

Kai kurios šalys padarė didžiulę pažangą: Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje, visose trijose Baltijos šalyse (Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje) ir Kroatijoje žūčių keliuose skaičius sumažėjo daugiau nei vidutiniškai (30–40 proc.).

Vienas žūva, penki sunkiai sužalojami

2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikoje ES nusistatė naują ateinančio dešimtmečio tikslą – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti mirčių ir pirmą kartą – sunkių sužalojimų skaičių.

Apskaičiuota, kad kiekvienu atveju, kai žūsta vienas žmogus, dar penki žmonės patiria sunkių sužalojimų, turinčių visą jų gyvenimą pakeičiančių pasekmių (2019 m. apie 120 tūkst. žmonių).

Avarijų keliuose išorės sąnaudos sudaro apie 280 mlrd. eurų, arba apie 2 proc. ES bendrojo vidaus produkto.