Kaip pasiruošti saugioms kelionėms keturračiu
Beveik visą Lietuvą su žmona keturračiu apkeliavęs Remigijus Gančierius pabrėžia, kad keturratis yra labai pavojinga technika – esą galbūt net pavojingesnė už motociklą, nes keturračio posūkyje nepaversi.
„Dėl to labai svarbu pasirūpinti tinkama apranga ir apsaugomis. Labai reikalingi šarvai, kadangi didžiausios gręsiančios traumos yra stuburo.
Jei ant žmogaus užgriūva keturratis – stuburui būna tragedija, nes ši transporto priemonė su daiktadėžėmis sveria apie pusę tonos. O juk keturratis neturi stogo, kaip kad yra automobilyje. Be jokios abejonės, labai svarbu visuomet dėvėti ir šalmą, alkūnių, pečių, kelėnių apsaugas.
Kai Amerikoje atsirado ir išplito keturračiai, kildavo daug traumų. Tuomet atsirado įspėjamieji lipdukai, perspėjantys, kad negalima vairuoti keturračio, jei žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. Taip pat buvo nurodyta, jog privaloma dėvėti šalmą, specialias pirštines, apsauginius batus. Tai 50 proc. sumažino žūčių skaičių“, – pavyzdį pateikė R.Gančierius.
Keturračiu dideliu greičiu lekiantis ir nelaimės atveju nuo jo krintantis žmogus gali patirti ir daugybę kitų lūžių bei sužalojimų – galima patirti galvos traumas, lūžti kojos, rankos ar kitos vietos, galima susitrenkti daugybę organų.
Pasak R.Gančieriaus, apskritai keturratis skirtas važiuoti ne asfalto danga, bet žvyru, miško keliais.
„Padangos šiai transporto priemonei kainuoja beprotiškai daug, todėl didelė prabanga važinėtis jomis asfaltu, nes taip kur kas greičiau dėvėsi padangos. Tie, kurie tai supranta, tikrai asfaltu nevažinėja. Keturračių padangų guma yra labai minkšta, jos yra mažo slėgio ir į jas pučiama mažiau oro nei į automobilio padangas“, – aiškino pašnekovas.
Leidžiantis į kelionę su keturračiu R.Gančierius priminė ir apie tinkamai pasirinktus ir veikiančius žibintus.
„Mes esame sumontavę LED darbinius žibintus, bet jų negalima naudoti bendrojo naudojimo keliuose, nes tai – papildomos šviesos, galima tik miškuose“, – pridūrė R.Gančierius.
Keturračių savininkai turėtų visuomet atidžiai prižiūrėti savo transporto priemonę, pasirūpinti tinkama jos eksploatacija, pasirūpinti gerai veikiančiais stabdžiais.
Keturračių entuziastas visiems norintiems mėgautis kelionėmis šiomis transporto priemonėmis ragina visuomet išlikti budriems net ir atokiausiuose miškuose.
„Būna, kad miškingose, apleistose vietovėse galbūt niekuomet nepravažiuoja transporto priemonės ar pravažiuoja kartą per dieną, tačiau niekuomet nereikėtų pamiršti, kad tas transporto priemones galite sutikti. Visuomet reikia atidžiai stebėti kelią, dairytis į visas puses.
Ir man pačiam kartą teko sutikti mišką tvarkiusį darbininką, nors atrodė, kad miškas labai apleistas ir jame nieko nėra. Gink Dieve, niekada negali atsipalaiduoti“, – perspėjo R.Gančierius.
Be miško technikos keturračių vairuotojai miškuose visuomet gali sutikti ir grybautojų, uogautojų ar tiesiog po mišką vaikštinėjančių žmonių, todėl visuomet turėtų būti atidūs.
Reikalavimai – kaip ir kitoms motorinėms transporto priemonėms
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra teigia, jog keturračiams galioja tokios pačios Kelių eismo taisyklės (KET) kaip ir visoms kitoms motorinėms transporto priemonėms.
Jos turi būti techniškai tvarkingos, įregistruotos, turi atitikti visus keliamus reikalavimus, turėti draudimą, atitinkamą kategoriją, keturračių vairuotojai turi dėvėti šalmus.
Kai kurie keturračių savininkai, kurie dalyvauja varžybose, pasak pareigūno, apskritai keturračius transportuoja priekabose, o asfalto keliais nevažinėja.
„Jei sustabdomas pažeidimą darantis keturračio vairuotojas, tikrinama transporto priemonės apžiūra, vairuotojo pažymėjimo kategorijos, ar žmogus dėvi šalmą. Atsakomybė keturračių vairuotojams yra tokia pati kaip ir visiems kitiems eismo dalyviams“, – paaiškino Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas R.Kemzūra.
Valstybės, savivaldybės gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, jas statyti ar kitaip eksploatuoti (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones).
Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą kelio apibrėžimą.
Keturračių vairuotojams yra taikomos tokios pat sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams.
Tuo metu važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pažymėtos.
Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, jog lengvieji keturračiai turi būti registruoti valstybės įmonėje „Regitra“, turėti galiojančius privalomąjį civilinės atsakomybės draudimo polisą ir valstybinę techninę apžiūrą, o šios transporto priemonės vairuotojas privalo turėti AM kategorijos ar bet kurios kitos kategorijos motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą (traktorininkų pažymėjimai nesuteikia teisės vairuoti šią transporto priemonę).
Tuo metu keturračio vairuotojas privalo turėti B1 arba B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Kaip skirstomi keturračiai?
Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW.
Galingasis keturratis motociklas – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.
