Tad kaip reikėtų tinkamai elgtis vairuotojams ir pėstiesiems, pamačius ar išgirdus transporto priemones su įjungtomis sirenomis ir švyturėliais?
Būtent tai „Žinių radijo“ laidos „Žalia rodyklė“ eteryje aiškinosi žurnalistas Vitoldas Milius, kalbinęs automobilių sporto trenerį, specialaus transporto vairuotojų mokytoją Andrejų Savčenko.
– Kaip turėtų elgtis vairuotojai, išvydę švyturėlius, išgirdę garsinį specialiųjų transporto priemonių signalą?
– Pirmiausia, reikia nepamiršti, kad mes privalome tuos automobilius praleisti. Kaimyninėse valstybėse egzistuoja tokia sąvoka kaip „gyvybės koridorius“: vairuotojai kamštyje sustoja būtent taip, kad sudarytų pravažiavimą pagalbos tarnyboms.
Svarbu suprasti, jog tie automobiliai gelbėja kažkieno gyvybę, o juose gali būti ir jūsų giminaičiai. Pamatę pagalbos automobilį, pasistenkite nesiblaškyti: jeigu turite galimybę, prispauskite prie kelio krašto, jei to padaryti negalite, pasistenkite padidinti greitį, kad prasilenkimas būtų paprastesnis. Svarbiausia, kad jūsų veiksmai būtų nuspėjami.
Turite tą automobilį pamatyti arba išgirsti iš anksto. Tiesa, dalis vairuotojų, kiek pastebiu, vairuoja su ausinėmis, tad išgirsti signalus tokiu atveju yra kur kas sunkiau. Tuo labiau, vargu, ar jie stebi situaciją aplinkui, dažniau žvelgia tik į tai, kas vyksta priekyje.
Įdomu, jog Lietuvoje tiesioginio draudimo vairuoti su ausinėmis kol kas nėra, nors daugelyje užsienio šalių tai uždrausta. Reikia vadovautis sveiku protu.
– Švyturėlių įvairovė gausi, tad kaip atskirti, kurie jų yra svarbūs?
– Klausimas, kas yra svarbiau: gydytojas įvykio vietoje, gaisrą gesinantis gaisrininkas ar policininkas, gelbėjantis žmones? Svarba visur yra vienoda. Mes patys spręsti ir žinoti, kurie yra svarbesni, negalime.
Yra dviejų rūšių švyturėliai: 1) mėlyni, 2) mėlyni ir raudoni bei 3) geltoni. Pirmieji du – tai specialiosios tarnybos: gaisrinės, policijos, greitosios pagalbos ar avarinės dujų tarnybos automobiliai, kurių greitas atvykimas yra gyvybiškai svarbus.
Tuo metu geltonos spalvos švyturėliai nesuteikia pirmumo teisės. Iš kitos pusės, su pastaraisiais važinėja ir saugos tarnybų automobiliai, kurie irgi kartais privalo įvykio vietoje atsidurti ypač greitai. Mes neturime prievolės užleisti jiems kelią, bet tiesiog leidžiame žmonėms dirbti savo darbą.
– Jūs, Andrejau, apmokote specialiųjų tarnybų vairuotojus. Ką šie moka, žino?
– Virš 20 metų man ir pačiam teko tokius automobilius vairuoti. Ilgą laiką dalyvauju visuose mokymuose. Problema ta, jog Europoje buvo tik viena valstybė, kurioje tokie praktiniai mokymai rengiami. Tačiau ta valstybė iš Europos Sąjungos išstojo – tai Didžioji Britanija.
Realiame eisme galimybių specialiųjų tarnybų vairuotojus mokyti nėra. Tačiau yra visas sąrašas priemonių: instrukcijos, teorinės paskaitos apie tai, kaip jie turi elgtis. Bet reikia nepamiršti, jog realioje situacijoje vairuotojai yra veikiami didelio streso, todėl kiekvienas eismo dalyvis šiems turi padėti, nes tai yra visų mūsų interesas.
– Tačiau juk specialiųjų tarnybų vairuotojas taip pat atsakingas už savo veiksmus: aklai nelekia per raudonu signalu eismą stabdančią sankryžą, privalo įvertinti situaciją?
– Yra daug visokių instrukcijų, tačiau pagrindinė pastarųjų mintis tokia: nesilaikydami tam tikrų Kelių eismo taisyklių (KET) punktų jie vis tiek privalo užtikrinti eismo saugumą.
Specialiųjų tarnybų vairuotojai privalo įvertinti kitų eismo dalyvių veiksmus, kad pavyktų išvengti avarinių situacijų. Deja, bet kartais paprasti vairuotojai yra nenuspėjami ir atlieka sunkiai paaiškinamus manevrus. Būtent tai ir sukelia didžiąją dalį nelaimių, susijusių su specialiųjų tarnybų transportu.
– Yra žmonių, kurie norėtų praleisti, bet to dėl blaškymosi padaryti nepavyksta. Tad kaip išvengti tokių situacijų, kaip elgtis?
– KET labai aiškiai parašyta: privalu sustoti dešiniajame kelkraštyje. Žinoma, kartais neužtenka vietos, tad tiesiog pasistenkite elgtis nuspėjamai: atlaisvinkite kelią, nesiblaškykite. Svarbu ir kuo anksčiau išgirsti, mat tuomet turėsite daugiau laiko tinkamam manevrui. Tuo labiau ir švyturėliai šiais laikais puikiai girdimi bei matomi.
– Keliaujant po pasaulį man teko matyti įvairias praktikas. Kai kuriose šalyse specialiųjų tarnybų automobiliai su įjungtais švyturėliais važinėja nuolat, tad neretai kiti eismo dalyviai jų tiesiog nepraleidžia. Lietuvoje tokių atveju nepasitaiko, tačiau kada tokių transporto priemonių vairuotojai turi teisę švyturėlius įjungti?
– Garso ir šviesos signalai naudojami tik išskirtiniais atvejais. Pavyzdžiui, jei kalbame apie policiją, tai yra A ir B lygio iškvietimai – šie skirstymai reiškia, jog žmogus gyvybei potencialiai iškilęs pavojus. Jei pagalba nėra skubi, švyturėliai nėra jungiami.
Taip, jūsų pastebėjimas teisingas, tačiau tose valstybėse esminis skirtumas yra ar šviesos signalus lydi garsinis signalas, ar ne. Nuolatinės mirgančios šviesos yra skirtos tam, jog policija ar kitos tarnybos būtų matomos. Tai – prevencija. Tačiau garsinis signalas yra orientuotas į pėsčiuosius, mat vairuotojas šį išgirs iš arti. Tuo metu sankryžoje stovintis pėstysis išgirdęs signalą pradės dairytis.
Deja, bet specialiųjų tarnybų automobilius vairuojantys asmenys neretai piktnaudžiauja ir garsinius signalus įjungia tik įvažiuodami į sankryžas. Iš dalies jų veiksmus galima pateisinti, mat jie negąsdina aplinkinių, tačiau tai nėra pats saugiausias sprendimas. Kuo anksčiau įjungiamas garso signalas, tuo daugiau šansų, kad automobilis bus pastebėtas ir praleistas.
– Tad reziumuojant galima pasakyti keletą paprastų dalykų: jei šiuo metu padaugės su įjungtais švyturėliais vykstančios technikos, išlikime budrūs, klausykime, kas vyksta aplinkui, ir praleiskime pareigą atlikti skubančius specialistus. Elkimės racionaliai ir apgalvotai. Vairuokite saugiai.
