Į kelią – tik pailsėjus
Kelių eismo taisyklės (KET) numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras M.Marcinkevičius teigia, jog šiuo metu mūsų visų psichinė sveikata yra labai stipriai pablogėjusi – tą esą rodo ir ankstesnių panašių krizių bei epidemijų patirtys.
Esant ligų protrūkiams, karantinui žmonėms pažeidžiamas saugumo poreikis – visi bijome susirgti, mirti. Taip pat tai atsiliepia ir ekonominiam saugumui – daugelis netenka pajamų, darbo, griūva verslai. Taip pat neaišku, kiek visa tai tęsis.
Taigi vairuotojams, pasak psichiatro, reikia suvokti riziką, kad mes visi dabar esame paveikti šios situacijos. Todėl prieš sėsdami prie vairo turėtume tai prisiminti ir stengtis maksimaliai nusiraminti bei atsiriboti nuo tokios situacijos bei galvoti tik apie saugų vairavimą, susikoncentruoti į kelią.
Ką vairuotojams daryti ir ko geriau nedaryti
Vairavimo mokytojas K.Povilaitis pabrėžia, kad vairuotojams reikia labai kritiškai įvertinti savo būseną ir užduoti sau klausimą, ar jų būsena leidžia vairuoti. Ne vienas žmogus šiuo metu gali būti sudirgęs dėl įvestų apribojimų.
„Mokydamas mokinius visuomet siūlau užduoti klausimą, ar jie gali patys vairuoti ir ar yra paruošta transporto priemonė. Jei atsakymas neigiamas – geriau nevairuoti“ – pataria K.Povilaitis.
Vis tik jei nėra galimybių nevairuoti, saugaus vairavimo mokytojas siūlo atidžiai įvertinti savo būklę. Nusiraminti gali padėti ir įvairūs kvėpavimo pratimai, skirti atstatyti emocinę būseną.
„Kiekvienas geriausiai žino, kas jam gali padėti. Vienam padeda puodelis žalios arbatos, kitam – padaužyti bokso kriaušę ar padaryti pritūpimų, prasimankštinti. Siūlyčiau atsargiai vartoti kavą ir energinius gėrimus, nes jie suteikia budrumo, tačiau vėliau gali atimti paskutines jėgas“, – pabrėžia K.Povilaitis.
Stresą patiriančiam žmogui pakyla kraujospūdis, dažniau plaka širdis, išsiplečia vyzdžiai, pykina, jaučiamas silpnumas ir nuovargis. Specialistai sako, kad stresas sukelia įtampą, baimę, nerimą. Esant tokiai būsenai sunkiau susikaupti, lėčiau mąstoma, pavėluotai priimami reikalingi sprendimai, kyla neigiamų minčių. Visa tai ypač stipriai atsiliepia vairavimui, nes stresą ir įtampą patiriantys vairuotojai gali pavėluotai reaguoti į besikeičiančias eismo situacijas, pasikeičia jų vairavimo stilius – jis tampa agresyvesnis, impulsyvesnis.
Specialistai tokiu atveju žmonėms pataria nusiraminti, o jei nepavyksta nukreipti neigiamų minčių ar nepadeda kvėpavimo pratimai, verčiau nedelsiant sustoti atsikvėpti.
Panašiai kalba ir M.Marcinkevičius, su portalo lrytas.lt skaitytojais pasidalijęs ir daugiau rekomendacijų.
„Visų pirma, siūlyčiau vengti koncentruotis į neigiamą informacija. Užtenka vieną kartą per dieną gauti naujausią informaciją. Bet apskritai reikia stengtis atsiriboti nuo neigiamos informacijos ir žinoti, kad tai vis tiek baigsis. Kartais verta pažiūrėti pro langą ir suprasti, kad vyksta ir kiti dalykai gyvenime“, – pataria psichiatras.
Visiems vairuotojams M.Marcinkevičius pataria kokybiškai pailsėti dar prieš kelionę, o tai esą galima padaryti daugybe veiklų.
„Būtų geriausia, jei tie užsiėmimai mums būtų malonūs. Galime gaminti maistą, eksperimentuoti, užsiimti fizine veikla, tvarkytis namus, atsiversti seniai žadėtą perskaityti knygą ar pažiūrėti serialą, kuriam vis nerasdavome laiko. Vertėtų atsiversti ir savo nuotraukų albumus – geros emocijos iš buvusių kelionių ar jaunystės laikų sukels malonius prisiminimus“, – pataria psichiatras.
Vienas svarbiausių dalykų prieš vairavimą – kokybiškas poilsis. Pasak M.Marcinkevičiaus, yra įrodyta, jog visa mūsų psichinė būsena daro didelę įtaką vairavimui, o miegas – ypač.
„Jei žmogus yra neišsimiegojęs, labai prastėja dėmesio koncentracija, didėja dirglumas, žmogus tampa nervingas, vairuodamas transporto priemonę daro staigius judesius, būna nekantrus. Kai tai susideda su dėmesio koncentracijos sumažėjimu – tampa pavojingas derinys“, – perspėja M. Marcinkevičius.
Svarbu tinkamai išsimiegoti
Psichiatras sako, kad rekomendacijos – individualus dalykas, tačiau suaugusiam žmogui optimalu išsimiegoti 7–8 valandas: „Kai kalbame apie miegą, nereikia galvoti, kad darbo dienomis miegant po 4–5 valandas, o savaitgaliais – po 12 valandų, mes pailsime. Taip nėra sukaupiamas miego rezervas ir verčiau miegoti ne mažiau kaip 7 valandas per parą.“
Vairavimo mokytojas K. Povilaitis sako, kad labai svarbu jausti tą ribą, kada žmogus jau nebegali važiuoti toliau ir turi sustoti pailsėti.
„Paprastai po antro ar trečio knaptelėjimo žmogus užmiega. Jei jaučiate, kad knaptelite, akys vis dažniau užsimerkia arba važiuojant žinomu keliu tam tikros atkarpos kelio neatsimenate, tokiu atveju, reikėtų nebetęsti kelionės ir nedelsiant sustoti pailsėti. Geriausia pasnausti apie 20 min. – tiek paprastai užtenka. Ilgiau miegant pereiname į ilgojo miego fazę“, – paaiškino saugaus eismo žinovas.
Specialistai ragina atkreipti dėmesį į mikromiegą, kuris yra rimtas signalas sustoti ir imtis priemonių. Mikromiegas pasireiškia tuo, kad jūs nuvažiuojate kokį nors kelio atstumą, tačiau jo neatsimenate, nesuprantate, kaip jis dingo, ką pravažiavote.
Tuomet, kai suprantate, kad jūsų vairuojant neblaško nei kalbos, nei muzika – tuomet jau reikėtų nedelsiant sustoti pailsėti arba išlipti iš automobilio, pasivaikščioti, padaryti mankštą, giliai pakvėpuoti. Kiti nuovargio požymiai – žiovulys, apsunkę akių vokai, dažnas noras mirksėti, prisimerkti. Su savimi verta vežiotis ir angliavandenių – šokolado, saldainių, nors tai – trumpalaikis organizmo apgavimas ir prieš kelionę verčiau kokybiškai pailsėti.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas M.Marcinkevičius pabrėžia, kad sėsti prie vairo reikėtų neatsinešant blogų minčių ir emocijų.
„Svarbu suvokti, kad dabar mūsų psichinė sveikata, būklė yra blogesnė nei visada, todėl prieš leidžiantis į kelią reikėtų truputį nusiraminti, pasistengti palikti nerimą ir blogas mintis kitur, nes kai vairuoji – situacijos nepakeisi“, – tvirtina pašnekovas.
Nors gatvės šiuo metu yra tuščios, psichiatras siūlo susilaikyti nuo greičio viršijimo. „Vis tik neužmirkime, kad nors gatvės tuščios ir tai palengvina vairavimą, važiuojant automobiliu bėgti nuo virusų nereikia. Jei iš vieno miesto galo nuvažiuosime per 15 min. vietoj 20 min. – tai neapsaugos nuo viruso, bet gali padidinti kitas rizikas“, – aiškina M.Marcinkevičius.
Ne vienas vairuotojas po sunkios dienos skuba pas artimuosius, nori tikslą pasiekti kaip įmanoma greičiau, tačiau skubėjimas, greičio viršijimas pavargus yra dar pavojingesnis. Nuovargis yra ypač pavojingas žiemą bei pavasarį, kai šviesos lauke dar yra nepankamai, orai nuolat kinta.
Specialistai vairuotojams pataria prieš leidžiantis į kelionę iš anksto suplanuoti, kur sustosite pailsėti. Visuomet geriausia važiuoti ne vienam – kad kiti keleiviai padėtų jums neužmigti vairuojant. Kas dvi valandas rekomenduojama sustoti pailsėti 15-kai minučių. Venkite ilgesnio nei 10 val. vairavimo per dieną.
