R. Karbauskis žada kreiptis į policiją
Artėjant naujiems Seimo rinkimams, valdantieji nutarė nesvarstyti 0 promilių įstatymo pataisos – projekto neregistravo.
Pasak valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio tokį siūlymą turėtų inicijuoti atitinkamų institucijų pareigūnai, bet ne parlamentarai.
„Mes kol kas nieko nei sprendėme, nei svarstėme. Pirmiausia reikia turėti aiškią policijos poziciją ir statistiką, kaip tai atsiliepia avaringumui, žūtims keliuose. Mano asmenine nuomone, reikia 0 promilių. Mokslininkai yra atskleidę, kad bet koks alkoholio kiekis daro įtaką vairavimui, tačiau norisi sulaukti statistikos, kaip tai atsiliepia eisme Lietuvoje“, – lrytas.lt komentavo R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio, artimiausiu metu bus kreiptasi į policiją, kad ši pateiktų statistiką ir atsakytų – reikia visiems vairuotojams taikyti nulio promilių alkoholio reikalavimą, ar ne.
Siūlo taikyti vienodą ribą
Vairavimo mokytojo Dariaus Kanapinsko įsitikinimu, valdantieji parodė, jog vis dar palaiko vairuotojų skirstymą į gerus ir blogus.
„Pradedantieji vairuotojai dvejus metus laikosi pagal stažą priskiriamo 0 promilių įstatymo, o šiems praėjus – gali atleisti vadeles. Tai – keista. Mano nuomone, būtinas vieningumas – taikoma bendra leistina riba“, – mano pašnekovas.
Pašnekovo įsitikinimu, save gerbiantis vairuotojas bet kokiu atveju išgėręs už vairo nesės, tad 0 promilių pataisa būtų teisingiausias variantas.
Tuo metu automobilių žurnalistas Renaldas Gabartas įsitikinęs, jog dabartiniai Seimo daugumos triukai bandant permesti atsakomybę vykdomosios valdžios institucijoms dėl galimai jų reitingus sumažinsiančio sprendimo – apgailėtini.
„Siūlymas teisės aktais fiksuoti, kad vairuoti transporto priemones tik visiškai blaivūs asmenys, Seime stringa nuo pat pirmųjų diskusijų dėl tokio įstatymo projekto.
Politikai puikiai suvokia, kad sprendimas nepopuliarus ir galintis komplikuoti artėjančią rinkimų kampaniją. Todėl pasigirsta demagogiški postringavimai esą nulio promilių reikalavimas yra „neproporcingas norimiems pasiekti tikslams“, ar kad tai „varžytų žmogaus teises“.
Problema ta, kad dabar esančią 0,4 promilių ribą žmonės suvokia, kaip leidimą prieš leidžianti į kelionę automobiliu „šiek tiek“ išgerti. Dalis vairuotojų sugeba save kontroliuoti, dalis – ne.
Kai kurie veikėjai net nuo nedidelio kiekio alkoholio pradeda neadekvačiai vertinti savo būklę, todėl net „tik vienas bokalas“ ar „tik viena taurė“ tampa daugelio vėlesnių nesusipratimų katalizatoriumi“, – aiškina R. Gabartas.
Jo žodžiais, svarbu ir tai, kad net „leistinos“ 0,2 ar 0,3 promilės žmogų gali veikti visiškai skirtingai, priklausomai nuo aplinkybių (pavyzdžiui nuovargio, miego trūkumo ar alkio), todėl neigiamas poveikis vairavimo kokybei esą gali būti kur kas didesnis, nei įsivaizduojama.
Kiek kitokios nuomonės laikosi lenktynininkas A. Švedas. Automobilių aso teigimu, valdantieji elgiasi teisingai, mat potencialus 0 nulio promilių įstatymas už vairo ypač apsunkintų policijos bei teismų darbą.
„Valdžios įvestas alkoholio įsigijimo laiko trumpinimo įstatymas svariai prisideda prie aiškios žinutės – alkoholio vartojimas nėra toleruojamas. Panašią žinią teisė siunčia ir girtiems vairuotojams – viršijus 1,5 promilės ribą, vairuotojams grasinama baudžiamąja atsakomybe bei automobilio konfiskavimu.
Tad išgėrus stipresnės giros ar minimalų kiekį šampano ir įpūtus tą per kablelį, tikėtina, vieną dešimtąją fiksuojantį neblaivumo laipsnį, situacija daliai žmonių taptų problematiška, nors dažnai minimalios promilės įtakos vairavimui net nedaro“, – užbaigė A. Švedas, abejodamas, ar tikrai nulio promilių siekiamybė – reikalinga.
Kaip skiriasi pojūčiai išgėrus tam tikrą alkoholio kiekį
Kadangi alkoholis nuo neatmenamų laikų yra pripažįstamas viena dviejų (kartu su „viršijo saugų greitį“) oficialių eismo nelaimių priežasčių, „ugninio vandens“ poveikis žmogaus organizmui ištyrinėtas itin kruopščiai.
Medikai tikina, kad net apgirtus tiek, už kiek kai kuriose šalyse pareigūnai neskiria jokių baudų, rizika suklysti pradeda augti, o vairavimo kokybė prastėja.
Jau nuo 0,2–0,5 promilės tampa sunkiau tiksliai įvertinti judančius šviesos šaltinius. Vairuotojai negali nustatyti tikslaus atstumo iki judančios iš priekio mašinos. Sunkiau nustatyti transporto priemonių kelyje gabaritus, todėl lenkdami žmonės daugiau rizikuoja, nebesilaiko saugaus atstumo.
0,5–0,8 promilės daugelio sąmonėje vis dar laikoma „nepavojingu“ kiekiu, tačiau tyrimų rezultatai byloja, kad adekvatus atstumų vertinimas pamažu virsta aukštąją matematika, o tokia elementari užduotis kaip „pataikyti į posūkį“ – rimta problema.
Toks alkoholio kiekis kraujyje lemia pablogėjusią akių adaptacija keičiantis apšvietimui. Padidėja apakinimo rizika perjungiant šviesas iš tolimųjų į artimąsias. Sulėtėja reakcija, silpsta dėmesys, motociklininkai ir dviratininkai blogiau išlaiko pusiausvyrą.
„Pasilinksminus“ iki 0,8–1,2 promilės visi minėti simptomai dar labiau sustiprėja. Akims vis sunkiau įveikti perjungiamų šviesų kuriamus kontrastus, o įprastas matymo laukas susiaurėja tik, kad atsiranda taip vadinamas „tunelio efektas“ – vairuotojas gali nepastebėti pro šalį važiuojančios transporto priemonės, pėsčiųjų ar kitų kliūčių.
Nors reakcija pastebimai pablogėja, pailgėja laikas tarp kliūties pamatymo, suvokimo, kad reikia stabdyti ar manevruoti, tuo pat metu atsiranda pirmieji euforijos, nerūpestingumo pojūčiai. Žmonės pradeda pervertinti savo galimybes prie vairo ir elgtis tarsi būtų uždaroje lenktynių trasoje.
Kitą girtumo lygį – 1,2–2,4 promilės – medikai vertina kaip „nesuderinamą su saugiu vairavimu“. Jų teigimu ne tik visi anksčiau minėti sutrikimai tampa gerokai ryškesni, bet ir pasipila tokios kvailos vairavimo klaidos. Tarkime, vietoje stabdžio „pilotas“ gali paspausti akseleratoriaus pedalą.
