Be atšvaito – esate nematomas

Tamsoje be atšvaito einantis žmogus yra praktiškai nematomas – jis susilieja su tamsa. Vairuotojas, jį gali pamatyi tik 30-50 metrų atstumu, priklausomai nuo oro sąlygų ir automobiliui važiuojant trumposiomis šviesomis.

Važiuojant 50 km/h greičiu automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja 14 metrų, taigi jeigu vairuotojas pėsčiąjį pastebės už 30 metrų, tai jis turės vos dvi sekundes sureaguoti į situaciją ir sustabdyti automobilį. Jeigu greitis bus didesnis, tuomet sureagavimui ir visiškam sustojimui telieka vos viena sekundė, tačiau stabdymo kelias automatiškai jau bus gerokai didesnis, negu atstumas iki pėsčiojo.

Tamsoje einantį pėsčiąjį su prisegtu atšvaitu vairuotojas, vairuojantis automobilį su trumposiomis šviesomis, pamato už 150 metrų, taigi jis pakankamai lengvai gali spėti įvertinti situciją, gali nustatyti kuria kryptimi juda pėstysis, spėti sumažinti greitį ir numatyti manevrą, kurį gali reikėti atlikti, norint saugiai apvažiuoti einantį keliu.

Jeigu automobilis važiuoja su įjungtomis tolimosiomis šviesomis, tuomet pėstysis pirmu atveju pastebimas maždaug už 100 metrų, o segimas atšvaitas leidžia jį pastebėti net už 250-300 metrų.

Pėsčiųjų, segančių atšvaitus, tamsiu paros metu matomumas padidėja 8 kartus, kas reiškia, kad rizika jam pakliūti į eismo įvykį itin sumažėja.

Vien turėti atšvaito nepakanka – jis turi būti naudojamas teisingai. Atšvaitą reikia kabinti dešinėje pusėje, automobilio žibintų aukštyje (50-80 cm).

Įvairių formų pakabinamus atšvaitus rekomenduojama pritvirtinti prie kuprinės, rankinės arba drabužių, taip kad jie būtų matomi vairuotojams.

Pakabinamas atšvaitas, pervertas virvele, segtuku prisegamas prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.

Juostelės tipo atšvaitai turi būti tvirtinami ant rankos – aukščiau riešo, arba ant kojos – žemiau kelio. Tvirtinti tokių atšvaitų ant kuprinės ar rankinės rankenų nerekomenduojama, nes gana dažnai jie pasislepia arba ant jų uždedama ranka ir jie tampa nematomi.

Juostele apjuosus ranką ar koją – matomumas užtikrinamas 360 laipsnių kampu.

Taip pat reikia pasirūpinti ir savo artimaisiais, ypač vaikais, jeigu jiems tenka vaikščioti tamsiu paros metu. Mažiems vaikams, atšvaitus reikėtų tvirtinti aukščiau, negu suaugusiems.

Atšvaitą segėti reikia ne tik užmiestyje, bet ir mieste, nes neapšviestomis perėjomis einančius pėsčiuosius vairuotojas taip pat gali pamatyti per vėlai.

Verta paminėti, kad pėsčiasis savo saugumu tiek reguliuojamoje, tiek nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje turi pasirūpinti dvigubai: jis privalo ne tik segėti atšvaitą, bet ir žengdamas per perėją į važiuojamąją kelio dalį, turi įsitikinti, kad automobilis tikrai sustojo, o ne bandyti eiti prieš dar važiuojančią transporto priemonę, galvojant, kad vairuotojas spės jį pamatyti ir sustos.

Be atšvaitų, taip pat galima naudoti ir ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, šviečiantį žibintą ar mobilaus telefono žibintuvėlį.

Dar reikia žinoti, kad tamsiu paros metu matomumą pageriną šviesūs ir ryškūs drabužiai. Be to, perkant striukę, kuprinę ar avalynę, reikia atkreipti dėmesį į tai, ar ant jų yra šviesą atspindinčių elementų, kurie taip pat prisideda prie saugumo kelyje.

Svarbu atminti, kad šviesą atspindinčių elementų naudojimas yra ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomas dalykas, kurį numato Kelių eismo taisyklės (KET).

Už šių taisyklių nesilaikymą numatyta bauda nuo 20 iki 40 eurų.

Šios taisyklės privalo nepamiršti ne tik pėstieji, bet ir dviratininkai bei vadeliotojai. KET skelbia, kad jeigu dviračiu yra važiuojama tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyti privalo degti baltos šviesos žibintas, o gale turi šviesti raudonas žibintas. Be to, dviračio gale turi būti pritvirtintas raudonas atšvaitas, o ant ratų stipinų – oranžiniai atšvaitai. Dviratininkui dar privaloma dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Jos taip pat turi nepamiršti naudoti ir automobilių vairuotojai, tamsiu paros metu sustoję kelyje ir panorėję išlipti iš automobilio.