Vieni jį valdo tiesiogiai, t.y. vairuoja, kiti jį valdo netiesiogiai – kuria eismo taisykles ir taip stengiasi užtikrinti bendrą eismo tvarką. Tačiau kaip tyčia, tos tvarkos eisme gana dažnai pritrūksta. Vairuotojai įvairiais būdais pažeidinėja kelių eismo taisykles ir dažnai nepagalvoja, kad pašalinė veikla prie vairo taip pat yra rimtas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, galintis turėti skaudžių pasekmių. Tiesa, visi puikiai žino, kad vairuojant draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, tačiau tai piktybiškai daro beprotiškai didelė vairuojančiųjų dalis. Kita pašalinė veikla prie vairo, taip pat nėra sveikintina.
Kelių eismo taisyklėse (KET) labai aiškiai parašyta, kad vairuotojai privalo vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi tvarkos ir daugiau saugumo eisme galima įnešti tik tuomet, kai vairuotojai vairuodami vairuos, o neužsiiminės pašaline veikla, nesusijusia su vairavimu, blaškančia jų dėmesį, neleidžiančia šimtu procentų susikoncentruoti į kelią ir taip sukeliančia pavojų eisme.
Be to tai minimaliai prisideda ir prie spūsčių formavimosi mieste, o spūstys sukelia keletą saugų eismą trikdančių dirgiklių: vairuotojų pyktį, skubotus ir iki galo neįvertintus veiksmus, bandymus spėti kirsti sankryžą jau be užsidegant raudonam šviesoforo signalui ir panašiai.
Žmonių pasąmonėje vairavimas – nieko neveikimas
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pateikė puikią įžvalgą, kodėl žmonės vairuodami užsiima įvairiomis pašalinėmis veiklomis, trukdančiomis jiems koncentruotis į vairavimą. „Psichoterapeutai tvirtina, kad šiuolaikiniam žmogui vienas iš sunkiausių uždavinių yra ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį ties kažkokia problema, veiksmu ar darbu. Būtent tai pasireiškia ir vairavime, kuris nemažai daliai žmonių pasidarė kaip laiko gaišimas, jo praradimas, todėl jie bando tai kompensuoti ir vairuodami atlieka daug dėmesį blaškančių ir pavojų kelyje keliančių dalykų.
Net gi, vairavimo mokykloje vairuoti pramokę mokiniai stebisi, kad, pavyzdžiui, važiuojant tris valandas į Klaipėdą, jie visą tą laiką turės žiūrėti į kelią. Tai tampa iššūkiu, juk vairuojant nėra daugiau ką veikti. Vairavimas kai kuriems žmonėms asocijuojasi su nieko neveikimu, kurio metu galima kažką nuveikti: pavalgyti, atsigerti, naudotis telefonu, pažiūrėti filmą, pasidažyti lūpas.
Žmonės šių veiklų nevertina kaip blogybės. Jų pasąmonėje vairavimas yra nieko neveikimas, o esant tokiam požiūriui, sunku tikėtis, kad jie vairuos atsakingai. Juk kaip galima atsakingai nieko neveikti?“, – štai tokiu kampu į blogus, pavojų keliančius vairuotojų įpročius prie vairo žvelgia instruktorius Artūras Pakėnas.
Mobilieji telefonai nesiderina su vairavimu
Vienas didžiausių šių laikų blogių prie vairo yra išmanieji telefonai. Vairuotojai stengiasi skubiai perskaityti ir atsakyti į kiekvieną žinutę, be to, panaršyti socialiniuose tinkluose, pažiūrėti kokį nors video įrašą, o taip pat ir kalbėti telefonu. Vairavimas tuo metu nustumiamas į antrą planą, nesusimąstant, kad mobilaus telefono naudojimas prie vairo yra dažna eismo įvykių priežastis.
Būtina atsiminti svarbiausią dalyką, kad naršant telefone prie vairo, užtenka vos vieną sekundę uždelsti pakeliant akis nuo ekrano ir jau gali tekti ne savo noru sustoti, atsitrenkus į priekyje važiuojantį automobilį ar partrenkti pėsčiąjį.
Žvilgčiojimas į mobilųjį telefoną dar iššaukia eisme grandininę įvairių, saugumo nepridedančių situacijų reakciją: pražiopsotas laikas, kuomet užsidegė žalias šviesoforo signalas, eismo trukdymas, kliūties kelyje nepastebėjimas, kitų vairuotojų pyktis ir keiksmai, kuriems tenka ilgiau stovėti prie sankryžos dėl to, kad kažkas nesiruošia pajudėti, nes vis dar skaito žinutę.
Valgymas, gėrimas, žioplinėjimas, kalbėjimas su keleiviais
Taip pat vairuotojai dėmesio koncentraciją praranda ir žioplinėdami į įvairius, už automobilio stiklo vykstančius dalykus. Kad tai blaško jų dėmesį, įrodo kartais šalia vieno eismo įvykių įvykstančios kitos avarijos.
Valgymas ir gėrimas – dar viena netinkama veikla prie vairo, blaškanti vairuotojų dėmesį. Retas kuris susimąsto, kad ekstremali situacija kelyje su vienoje rankoje laikomu kavos puodeliu, gali baigtis ne pagal planą.
Dėmesys nuo kelio krypsta ir tuomet, kai vairuotojas nori ką nors pasiekti salone, pavyzdžiui, ant priekinės keleivio ar galinės sėdynės esančią kuprinę ar rankinę, iš kurios nori išsiimti kokį nors daiktą, arba bando siekti ant žemės nukritusį vandens butelį.
Vairuoti trukdo ir automobilio salone vežami gyvūnai, neretai vairuotojų pasisodinami tiesiog ant kelių.
Kalbėjimasis su keleiviais taip pat blaško vairuotojus. Neretai tenka matyti, kad kalbantis vairuotojas bendraudamas su keleiviais žiūri ne į kelią, o yra atsisukęs į keleivį bei nuolat gestikuliuoja. Taigi automatiškai jis tampa nedėmesingu, išsiblaškiusiu eismo dalyviu, neretai lėtai judančiu antra eismo juosta ir visiškai nematančiu, kas dedasi aplinkui.
Žvilgsnis, rankos, mintys turi būti sutelktos į vairavimą
Visos šios pašalinės veiklos nukreipia vairuotojo žvilgsnį nuo kelio, priverčia rankas atitraukti nuo vairo, o mintimis nuklysti toli nuo vairavimo.
Verta paminėti, kad 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis per vieną sekundę įveikia 14 metrų – kas reiškia, kad bet kuri pašalinė ir su vairavimu nesusijusi veikla, gali kainuoti labai daug.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas akcentavo, kad vairuotojai turi būtinai atsiminti, kad sėdint prie vairo, neįmanoma paspausti pauzės, kaip kad tą galima atlikti žaidžiant kompiuterinį žaidimą, kurį sustabdžius, niekas nenukenčia ir ramiai galima atlikti norimas pašalines veiklas. „Eisme vairuotojai nesijaučia aktyviais dalyviais, kuomet aplink juos vyksta daugybė veiksmo. Gyvenimo už automobilio lango bent trumpam sustabdyti neįmanoma“, – sakė A. Pakėnas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
