Audra dėl „žalių rodyklių“: įvardijo kalčiausius, didmiesčiai Vyriausybės prašys jas grąžinti

2020 m. sausio 3 d. 13:25
Ignas Jačauskas, BNS
Papildyta
Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius kritikuoja savivaldybes, kad šios tinkamai nepasiruošė dešiniojo posūkio rodyklių nuėmimui, bei sako, jog ministerija stebės eismo situaciją didžiuosiuose miestuose. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę grąžinti dešiniojo posūkio rodykles.
Daugiau nuotraukų (5)
„Visų pirma, nutarimas (nuimti rodykles) yra 2014-ųjų metų ir mes šiandien turime dar nepasiruošusias savivaldybes. Tai yra viena problema. Antra, savivaldybėms reikia galvoti, kaip jie gali spręsti problemas. Greičiausiai tose sankryžose ne visur yra pritaikytos naujos reguliavime numatytos priemonės, papildomos šviesoforų sekcijos. Gal iki tam tikrų vietų jų rankos dar nepriėjo“, – BNS penktadienį sakė viceministras.
Nuo sausio panaikinus vadinamąsias žaliąsias dešiniojo posūkio rodykles prie šviesoforų, šalies didžiųjų miestų savivaldybės jau pastebi eismo problemų ir prognozuoja dar išaugsiant spūstis, tačiau tikisi ir didesnio saugumo pėstiesiems.
V.Kondratovičius pabrėžia, kad net ir pastebėjus padidėjusias spūstis, ministerija greičiausiai nesvarstys galimybių grąžinti lentelių, tačiau atidžiai stebės, kaip savivaldybės sprendžia problemas.
„Politikai gali visko bandyti. Bet suprantama, kad eismo organizavimo pakeitimai reikalauja kažkokio adaptacijos laikotarpio. Matome ir naujas sankryžas, kurios statytos pagal naujas taisykles, buvo reguliavimas keičiamas.
Tikrai, manau, kad savivaldybės turėtų pažiūrėti. Iniciatyvos iš mūsų pusės keisti tvarką nėra, bet situaciją tikrai stebime, žiūrime, kaip viskas klostosi“, – tvirtino jis.
Susisiekimo ministerija teigia, kad pakeitimai atsirado po 2014-aisiais Kelių ir transporto tyrimo instituto atlikto tyrimo, parodžiusio, jog sankryžose su žaliosiomis rodyklėmis kyla daugiau avarijų, kuriose žūva ar sužalojami žmonės.
Ministerija taip pat teigia, kad rytinėje Vokietijos dalyje atsiradusios žaliosios rodyklės čia palaipsniui išnyko, tokio reguliavimo daugiau neturi nė viena Europos valstybė.
Kelių policija akcentuoja, kad naujosios priemonės užtikrins didesnį pėsčiųjų saugumą, o vairuotojų patiriami laikini nepatogumai, tikimasi, išsispręs savivaldybėms pritaikius sankryžose modernias eismo reguliavimo sistemas, papildomas šviesoforų sekcijas.
Siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę grąžinti dešiniojo posūkio rodykles
Penktadienį per trumpą spaudos konferenciją Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę grąžinti dešiniojo posūkio rodykles.
Anot jo, nuo sausio Lietuvoje visiškai atsisakius vadinamųjų „žaliųjų rodyklių“, eismo saugumas sostinėje nepagerėjo, o eismo pralaidumas pablogėjo.
„Šiandien apsitarėme su kitais didžiaisiais miestais, kad kreipsimės į Susisiekimo ministeriją ir Vyriausybę, prašydami tam tikrose vietose, kur nenukenčia eismo saugumas (tai padėtų išspręsti ir tam tikrus eismo iššūkius), mes galėtumėme žalias rodykles savivaldybių iniciatyva grąžinti“, – žurnalistams penktadienį teigė V.Mitalas.
V.Mitalas sakė, kad savivaldybė mato iki 20-ies probleminių vietų, kur norėtų grąžinti žaliąsias rodykles. Iš viso iki pertvarkos tokių sankryžų Vilniuje buvo apie 120.
„Lietuvos miestuose būtina užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Akivaizdu, kad šia eismo reforma su žalių rodyklių pašalinimu pėsčiųjų saugumas buvo ne padidintas, o kai kuriais atvejais net sumažėjo.
Šią problemą matau ne tik aš, bet ir Kauno bei Klaipėdos merai. Todėl kviečiu Susisiekimo ministeriją peržiūrėti Kelių eismo taisykles ir tam tikrais atvejais leisti miestams sugrąžinti rodykles. Kalbėjau apie tai ir su susisiekimo ministru. Jis supranta problemos esmę ir linkęs kalbėtis“, – teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pasiruošti turėjo penkerius metus
Buvęs susisiekimo ministras Seimo narys Algirdas Butkevičius penktadienį pareiškė, kad savivaldybės turėjo 5 metus pasirengti rodyklių panaikinimui arba sprendimo persvarstymui.
Išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad 2014 metais Kelių ir transporto tyrimo institutas atliko studiją, kuri įvertino šviesoforo lentelių su žalia rodykle poveikį eismo dalyvių elgsenai ir saugumui.
Jos išvadose pažymimas tokių rodyklių naudojimo masiškumas, keliamas pavojus eismo dalyviams, taip pat pateikiamas siūlymas tokių rodyklių neįrenginėti, nes, koreguojant šviesoforų fazes ar įrengiant jų papildomas sekcijas, galima pasiekti geresnį rezultatą.
Pasak pranešimo, tuomet Vyriausybė nusprendė atsisakyti tokio eismo organizavimo būdo šalies keliuose, kadangi tai dažnai sukelia konfliktines situacijas tarp eismo dalyvių, pavyzdžiui, nepraleidžiami reguliuojama pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui einantys pėstieji ar papildomos sekcijos su žalia rodykle kryptimi judančios transporto priemonės.
Nebuvo išvengta ir aukų. Be to, tokios rodyklės nėra naudojamos kitose Europos valstybėse (išskyrus pavienius atvejus, tam tikrose Vokietijos žemėse).
„Norėčiau akcentuoti, kad savivaldybėms buvo suteiktas 5 metų pereinamasis laikotarpis pasirengti žalių rodyklių atsisakymui. Per šį laiką savivaldybės turėjo atlikti reikalingus eismo organizavimo pertvarkymus (įrengti papildomas šviesoforų sekcijas, išplatinti gatves ir kt.).
Jei kažkas nespėjo to padaryti arba atsirado abejonių dėl šio sprendimo pagrįstumo, Vyriausybė turėjo pasiūlyti atidėti arba koreguoti tokį sprendimą, – pranešime spaudai cituojamas A.Butkevičius. – Priminsiu, kad 2014 metais tuo pačiu Vyriausybės nutarimu, siekiant mažinti avaringumą sankryžose su žalia rodykle, buvo priimtas Kelių eismo taisyklių pakeitimas, kad, jei į sankryžą įvažiuojama vadovaujantis žalia rodykle, privalu sustoti ir pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai saugu.
Iki tol tokios nuostatos nebuvo. Būtų tikslinga atlikti naują ekspertinį vertinimą, ir jei jis parodytų, kad sankryžose su žaliomis rodyklėmis eismo saugumo situacija yra pagerėjusi ir patenkinama, rodykles žemo intensyvumo sankryžose būtų galima palikti.“
Parlamentaras ir plačiau įvertino eismo saugumo situaciją Lietuvoje: „Problema yra tai, kad pastaraisiais metais eismo saugumo klausimams nei Vyriausybė, nei Susisiekimo ministerija neskyrė deramo dėmesio, avaringumas ir žuvusiųjų skaičius išaugo, tad būtina išanalizuoti to priežastis, identifikuoti rizikingiausius faktorius ir su jais kovoti.“
2019 metais palyginus su 2018 metais Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius išaugo nuo 2926 iki 3289 (12,4 proc.), žuvusiųjų – nuo 173 iki 184 (6,4 proc.), o sužeistųjų – nuo 3391 iki 3906 (15,2 proc.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.