Skubėjimas kelyje prieš ir per šventes

Geriausių dovanų pirkimas, maisto produktų paieškos, dovanų pakavimas, kelionių pas artimuosius plananavimas kelia įtampa ir verčia visus skubėti. Artėjant žiemos šventėms ir per jas skubame ne tik prekybos centruose, bet ir kelyje viršydami leistiną greitį. Įtampa, o ne retai dėl vėlavimų žmones apimantis pyktis bei agresija ima viršų, norisi nepavėluoti į artimųjų rate planuojamą Kūčių vakarienę, linksmą Šv. Kalėdų vakarėlį ar šventinį renginį. Juk prieš ir per šventes norisi spėti visur, aplankyti tėvus, giminaičius, draugus ar bičiulius, suspėti įteikti jiems paruoštas dovanas bei dar sudalyvauti siautulingame vakarėlyje.

„Norint visur suspėti, reikia susiplanuoti laiką, įvertintant ir žinant, kad visada šventiniu laikotarpiu gatvėse bus daugiau automobilių, formuosis spūstys, o prekybos centruose ir jų aikštelėse bus pilna žmonių bei priparkuotų automobilių.

Pats geriausias būdas visko to išvengti – nepasilikti visko paskutinei savaitei. Aišku, tai yra optimistinis scenarijus – žmonėms taip nebūtinai gaunasi. Tuomet padaugėja dalykų, dėl kurių jie ima stresuoti, nes veiklos paskutinę savaitę prieš šventes būna pačios įvairiausios: vaikams įvairūs karnavalai darželiuose ar mokyklose, tėvams – šventiniai darbo renginiai, dovanų pirkimo maratonas ir panašiai. Spėti norisi visur, tačiau daug laiko tenka praleisti eismo spūstyse.

Pakliuvus į jas, reikia sau pasakyti, kad kitaip, negu yra šioje situacijoje, tikrai nebus. Kamštis greitai neišsisklaidys, o aš pats negaliu nieko padaryti, kad jo išvengčiau. Tiesiog reikia nesivervinti, o stovėti ir laukti. Galbūt kiekvienas gali rasti būdą, kaip kamštyje save nuraminti, bet tos priemonės turi būti legalios“, – skubėjimo per šventes reiškinį komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė.

Skubėjimas visuomet iššaukia ir leistino, o tuo labiau saugaus greičio viršijimą. „Spėsiu būti laiku, šiek tiek spustelsiu gazą ir atlėksiu“, – tikriausiai pažįstama frazė ar mintis, tačiau to tikrai reikėtų atsisakyti. Skubėjimas kelyje gali visiškai sugadinti šventę ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems. Juk to tikrai niekas nenorėtų. Draugai ar artimieji tikrai palauks valandėlę – kitą, juk tai geriau, nei laukti visą amžinybę.

Žiemos metu tiesiog būtina numatyti galimybę išvykti anksčiau, nes eismo sąlygos gali būti permainingos, todėl bet kokiu atveju teks pasirinkti saugų greitį, nerizikuoti ir važiuoti lėčiau, o tai lems galbūt tik kelias papildomai sugaištas minutes, priklausomai nuo keliaujamo atstumo.

Pavyzdžiui, jeigu greitkeliu reikia įveikti 110 km atstumą, tai važiuojant žiemos metu leistinu 110 km/h greičiu, šis atstumas bus įveiktas per 1 valandą. Tačiau, pagal esamą kelio dangą pasirinkus saugų greitį – 90 km/h, tas pats atstumas bus įveiktas per 1 valandą 13 minučių. Tos papildomos minutės juk nieko nelemia, palyginus su tai, kad vairuotojui kelionės tikslą pavyko pasiekti saugiai, neturint ekstremalios, eismo įvykį lemti galėjusios situacijos. Reikia atminti, kad didesnis greitis gali sutaupyti labai ne daug laiko, bet labai daug nervų.

Kas atsitiks, jeigu sumažinę važiavimo greitį į Kūčių vakarienę ar Kalėdų vakarėlį pavėluosime 10, 20 minučių ar pusvalandį? Nieko! Taigi skubėti tikrai neverta, o rinktis saugų greitį reikia visada.

Bėda ta, kad skuba ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Pastarieji neturi greičio ribojimo ženklų, tačiau turi privalomų Kelių eismo taisyklių sąrašą. Žinoma, dalis pėsčiųjų jo nesilaiko ir bėga per pėsčiųjų perėjas, neįsitikinę, kad tai daryti yra saugu, taip pat neleistinose vietose kerta gatvę ar žengia į ją degant raudonam šviesoforo signalui. Taigi šiai grupei eismo dalyvių, kuriai šventės taip pat apsuka galvas, reikėtų sulėtinti žingsnį, išlikti atidiems ir nepulti automobiliams tiesiai po ratais. Skubant visada išauga neatidumas, prarandama dėmesio koncentracija, nes galvoje tuo metu sukasi vien tik šventiniai reikalai.

Galvas apsuka ne tik šventės, bet ir šventiniu laikotarpiu išaugęs suvartoto alkoholio kiekis. O tuomet, kaip taisyklė, dar atsiranda ir didelis noras vairuoti automobilį, ko jokiu būdu daryti negalima.

Ką gi daryti, jeigu esant neblaiviam atsiranda noras kur nors važiuoti, pavyzdžiui, iš vieno vakarėlio į kitą? Atsakymas paprastas – nesėsti prie vairo pačiam, nes alkoholis ir dalyvavimas eisme yra du nesuderinami dalykai. Juk tikrai galima rasti alkoholio nevartojųsį draugą ar kolegą, arba išsikviesti taksi. Bus pigiau ir jokios rizikos. Kitas patarimas, į vakarėlį vykti be automobilio, kad vėliau išgėrus nebūtų pagundų sėsti prie jo vairo.

Žinoma, ne retai alkoholio pavartojusius smarkuolius nėra lengva atkalbėti nuo tokių avantiūrų. Jie juk būna neva mažai išgėrę ir tikrai negalėtų pripūsti. Tačiau net ir menkas apsvaiginas lėtiną reakciją ir silpnina automobilio valdymo gebėjimus.

VDU psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė teigia, kad su neblaiviu žmogumi, norinčiu vairuoti, nereikia leistis į jokias derybas, negalima daryti jokių nuolaidų ar ieškoti kompromisų. Tiesiog reikia laikytis, vadinamosios griežto „NE“ taisyklės ir jokiu būdu apsvaigusiam nuo alkoholio žmogui neleisti sėsti prie vairo.

„Čia galioja visos priemonės, kokias tik žmogus sugalvoja, kad kitas (vartojęs alkoholio) žmogus nesėstų prie vairo neblaivus. Tai gali būti net ir fizinės tramdomosios priemonės, t.y. atimti automobilio rakteliai. Be to, išgėręs žmogus iš mūsų kompanijos yra turbūt žmogus, kurį mes pažįstame, kuris mums rūpi, todėl mes tikrai norime, kad jis nevairuotų išgėręs.

Šiuo atveju neturėtų būti jokių derybų su žmogumi, kuris yra pakitusios sąmonės būklės, o jo vairavimui reikalingos funkcijos yra paveiktos alkoholio. Jam reikia pasakyti, kad „tu nevažiuosi“. Tinka visos priemonės: nuo pačių paprasčiausių pasakymų, kad vairuoti negalima iki fizinio neleidimo sėstis prie vairo. Kuo daugiau alkoholio žmogus yra išgėręs, tuo jo ketinimai vairuoti gali būti stipresni, nes kritikos lygmuo savo būklei jau būna išnykęs ir jis įsivaizduoja, kad viską gali padaryti, todėl būtina jam padėti, neleidžiant atsidurti prie automobilio vairo.

Žinoma, planuojant ar organizuojant vakarėlį galima iš anksto susiderinti dalykus, susijusius su vairavimu. Tai gali būti diskusija kartu su vakarėlio dalyviais ar visų automobilių raktų padėjimas į šalį ir jų užrakinimas. O geriausia į šventinį susibūrimą važiuoti ne automobiliu, o viešuoju transportu ar pasinaudoti taksi paslaugomis“, – patarimus dalijo VDU psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė.