Jos nepadaro didelės finansinės žalos, tačiau gali pridaryti bėdos avarijos kaltininkui, jei jis iš įvykio vietos išvyks nesulaukęs nukentėjusios transporto priemonės vairuotojo ar policijos pareigūnų.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, šventiniu laikotarpiu kasmet padaugėja smulkių eismo įvykių automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų, šalia pagrindinių aikščių arba kitose masinio susibūrimo vietose.
Draudikai dažniau fiksuoja nedidelius įlenkimus, šonų apibraižymus, žibintų dūžius, veidrodėlių nulenkimus ar bamperių suskaldymus.
„Praktika rodo, kad žmonės neretai pasišalina iš įvykio vietos arba patys vertina nuostolių dydį bei sprendžia, ar pranešti apie įvykį policijai, ar ne.
Skubėdami vairuotojai dėl smulkaus įvykio dažnai net nesulaukia apgadinto automobilio savininko, o už apgadinto automobilio valytuvo palieka raštelį su savo kontaktiniais duomenimis ir išvažiuoja.
Toks elgesys yra neteisėtas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę – baudą, teisės vairuoti atėmimą“, – įspėja V.Katilienė.
Jeigu raštelį radęs vairuotojas paskambins ne jame nurodytu numeriu, o kreipsis į policiją, tuomet, pasak V. Katilienės, raštelį palikęs eismo įvykio kaltininkas bus laikomas pasišalinusiu iš įvykio vietos.
Tokiu atveju, pasišalinusio vairuotojo draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pasišalinusiam vairuotojui pareikšti reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo.
„Pastebime atvejus, kai vairuotojai po smulkaus eismo įvykio pasišalina iš įvykio vietos. Tikėtina, kad kartais žmonės dėl menko įvykio nusprendžia nekeisti savo planų.
Tačiau net jei eismo įvykis smulkus, visgi nereikėtų išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės ar kitos vietos. Jei transporto priemonė yra truputį įlenkta, situaciją būtina išspręsti su nukentėjusiu automobilio vairuotoju, o jei taikiai išsiaiškinti nepavyksta – pranešti policijai.
Savaime suprantama, kad, įvykus avarijai, kurioje sužaloti žmonės, policijos pareigūnus kviesti būtina“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad įvykus eismo nelaimei, kurioje nukentėjo žmonės, nereikėtų transporto priemonių judinti.
„Būtina likti vietoje ir nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Jei prireiks, policija padės susisiekti su nukentėjusio automobilio vairuotoju, susitarti ir užpildyti reikalingus dokumentus“, – sako V.Katilienė.
Jeigu apgadintos tik transporto priemonės, pasak draudikės, įvykio dalyviai turėtų užpildyti eismo įvykių deklaraciją.
„Nuo šiol jie gali pasinaudoti ir elektronine įvykių deklaravimo sistema draudimoivykiai.lt. Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant bus pateikta avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
Eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikės apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam liks tik susisiekti su draudimo bendrove dėl žalos atlyginimo“, – kalba draudikė.
Jeigu susitarti ir bendru sutarimu užpildyti eismo įvykių deklaracijos nepavyksta, tuomet, pasak V. Katilienės, būtina kviesti policiją.
„Jei radote apgadintą transporto priemonę, taip pat reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus. Informaciją apie eismo įvykio kaltininką galima gauti ir iš stovėjimo aikštelėse paprastai veikiančių vaizdo kamerų“, – pataria V. Katilienė.
Jos teigimu, stovėjimo aikštelėje padarius smulkų eismo įvykį nereikėtų patiems vertinti padarytos žalos dydžio.
„Vertindami padarytą žalą vairuotojai visgi neretai klysta. Automobiliuose sparčiai daugėja elektronikos, todėl patiems įvertinti tik paviršiuje matomus avarijos padarinius yra rizikinga. Dažnai pasitaiko atvejų, kai automobilis tik nestipriai atsitrenkia į kitą transporto priemonę, o po meistrų apžiūros paaiškėja, kad tenka keisti vieną ar kitą sistemą“, – dėstė draudimo bendrovės atstovė.
