Šiuos ir kitus klausimus nuolat narplioja Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) ekspertas Tadas Bimba.
Išskirtiniame interviu portalo lrytas.lt skaitytojams specialistas pasakoja apie avarijos padarinius bei kaip jų galima išvengti ar bent sušvelninti.
VTMT Vilniaus skyriaus vedėjas ir teismo medicinos ekspertas T.Bimba per daugiau kaip dvidešimtmetį trunkančią savo darbo praktiką matė visko – dirbo su rezonansinėmis ir sunkiausiomis šalies bylomis, atliko beveik 5 tūkst. mirusiųjų asmenų tyrimų.
– Kas yra automobilinė trauma?
– Teismo medicinos požiūriu, automobilinė trauma yra visuma sužalojimų, kuriuos patiria pėsčiasis, vairuotojas, automobilio keleiviai, kurie patenka į autoįvykį. Pavojingiausios ir daugiausia sužalojimų atneša tos avarijos, kai automobilis ar sunkusis transportas partrenkia žmogų. Tuo metu automobilio salone išgyventi yra daugiau šansų, nes saugo oro pagalvės ir kitos saugos sistemos.
– Automobilių saugos sistemos išties tampa vis išmanesnės, o ar mažėja sužalotų ir žūstančiųjų asmenų gatvėse ir keliuose?
– Taip, yra saugumo ekspertų, vertinimo organizacijų, kurie testuoja automobilius, o transporto priemonės dabar turi daugybę naujų išmaniųjų technologijų. Tačiau jos iš esmės daugiausia bando apsaugoti tuos, kurie važiuoja automobiliais, bet kaip apsaugoti pėsčiuosius?
Deja, bet žūstančiųjų keliuose statistika rodo, kad kol kas jokios priemonės neveikia. Viskas priklauso nuo žmogaus suvokimo ir nesvarbu, ar jis vairuos „BMW“, ar „Audi“, ar kitą galingą ar mažiau galingą automobilį – jei žmogus išprusęs, jis vairuos atsakingai.
Kas dažniausiai sukelia avarijas, kokie vairuotojai? Dažniausiai – jauno amžiaus. Koks jų vairavimo stažas? Nedidelis. Jie mėgsta lakstyti, spausti greitį.
Kalbant skaičiais, Vilniaus apskrityje 2014 m. autoįvykiuose žuvo 70 žmonių, 2015 – 65, 2016 – 62, 2017 – 58, 2018 – 74, o šiemet nuo sausio 1 d. iki šios dienos avarijose Vilniaus apskrityje jau žuvo 41 žmogus.
Taigi statistika rodo, kad buvo šioks toks žūstančiųjų sumažėjimas, bet dabar vėl daug žmonių žūva avarijose. Nuo 2014 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrityje avarijose žuvo 370 žmonių. Aš manau, kad čia daug.
– Kokie svarbiausi faktoriai lemia šias žūtis?
– Greitis ir alkoholis. Tai yra du svarbiausi faktoriai. Žmonės nesilaiko saugaus greičio, mėgsta jį viršyti. Kalbant apie alkoholį, nebūtinai išgėrę sukelia avarijas, daugelis pėsčiųjų taip pat neblaivūs išeina į gatves, kelius, ir juos partrenkia.
– Kas galėtų mažinti šią skaudžią statistiką? Ką jūs pats patartumėte greičio mėgėjams? Dirbdamas tokį darbą tikriausiai ne vienam turėtumėte ką pasakyti.
– Mes galėtume pravesti edukacinę programą, parodyti, kas įvyksta, kai viršijamas greitis, kai įvyksta autoįvykiai, kokie yra padariniai. Bet daug kas priklauso nuo žmonių suvokimo – kiti susimąsto tik tada, kai žūsta ar stipriai sužalojami jų artimieji.
Galime paaiškinti ir kitais skaičiais. Jei automobilis važiuoja 40 km/val. greičiu – kyla du kartus didesnė tikimybė, kad pėsčiasis, kurį partrenkia, patirs kūno sužalojimų, nei automobiliui riedant 30 km/val. greičiu.
Jei automobilis važiuoja 50 km/val. greičiu – tikimybė pėsčiajam patirti kūno sužalojimų yra 5 kartus didesnė nei kad transporto priemonė važiuotų 30 km/val. greičiu. Jei automobilis lekia 90–100 km/val. greičiu, tikimybė, kad pėsčiasis patirs sužalojimų yra 100 proc., ir šansų jam išgyventi yra mažai. Taigi skaudžiausi ir sunkiausi sužalojimai įvyksta autoįvykių metu, kai automobilis partrenkia pėsčiąjį.
– Kokių sužalojimų dažniausiai patiria pėsčiasis?
– Yra išskiriami penki avarijų padarymo būdai: pėsčiojo partrenkimas, pervažiavimas ratais, sužalojimai automobilio viduje, iškritus iš automobilio ir prispaudus pėsčiąjį prie kitų objektų.
Automobiliui susidūrus su pėsčiuoju, visų pirma, būna pirminis kontaktas – smūgis. Čia labai svarbus dalykas yra greitis – kuo jis didesnis, tuo sužalojimai didesni.
Jei avarijoje dalyvauja lengvasis automobilis, kūnas dažniausiai krinta ant variklio dangčio. Pirminis smūgis tenka kojoms, blauzdoms, keliams, jei automobilio bamperis yra aukštesnis – gali būti šlaunikaulio lūžių.
Jei automobilis važiuoja iki 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, jis gali kristi ant variklio dangčio, bet nekristi ant stiklo, tačiau jei automobilis važiuoja 50–70 km/val. greičiu, kūnas krinta ir ant stiklo, stogo.
Tuomet kenčia liemuo ir galva. Dar daug kas priklauso nuo to, ar automobilis smūgio metu stabdo, ar ne. Jei stabdo – kūnas trenkiasi į statramsčius, stiklą, variklio dangtį, o vėliau kūnas nubloškiamas ant grindinio, asfalto. O jei nestabdo – dažniausiai kūnas perskrenda per automobilį.
Kita fazė – kūno nubloškimas ant kelio dangos, taip patiriamas dar vienas smūgis. Nukenčia galva, liemuo, galūnės, būna kaukolės lūžių, vidaus organų, raiščių plyšimų, kraujosruvų. Na, o paskutinė fazė – čiuožimas dangos paviršiumi, tai jau būtų kūno paviršiaus trintis į kietą paviršių. Tokiu atveju būna platūs nubrozdinimai, plėštinės žaizdos.
Antros fazės nebūna, kai avarijoje dalyvauja sunkvežimis ar autobusas. Jų priekiai lygūs, todėl kūnas ne užkrinta ant automobilio, o yra nubloškiamas, taip pat gali būti pervažiuojamas.
Sužalojimai tokiu atveju priklauso nuo to, per kurią kūno vietą pervažiuojama – jei per galvą, būna kaukolės lūžių, dažnai sutraiškomos smegenys, jos pasišalina iš kaukolės ertmės. Pervažiavus krūtinę lūžta kaulai, stuburas, būna sutraiškoma širdis, plaučiai ir sužalojami kiti organai.
Žmogus gali būti prispaudžiamas ir kito automobilio. Taip dažnai nutinka aikštelėse, statybvietėse, kai krovininiai automobiliai, važiuodami atbuline eiga, nepastebi dirbančių žmonių.
Kalbant apie sužalojimus, viskas taip pat priklauso nuo to, kur prispaudė – gali būti dubens kaulų lūžių, lūžių krūtinės srityje, vidaus organų sužalojimų. Tokios traumos sudėtingos, daug sužalojimų, dažnai – mirtinų.
– Kokių sužalojimų dažniausiai patiria automobilio vairuotojas ir keleiviai automobilio salone?
– Tai taip pat priklauso nuo to, ar automobilis susidūrė su kitu automobiliu, ar su nejudančia kliūtimi. Kalbėkime apie tuos sužalojimus, kai vairuotojas ir keleiviai prisisega saugos diržus, nes jei neprisisega – tai yra visiškai atskira tema, kūnai dažniausiai išskrenda iš automobilio.
Vairuotojas dažniausiai patiria veido sužalojimus, lūžta veido kaulai. Vairuotojas būna įsikibęs į vairą, todėl būna pirštakaulių, delnakaulių lūžių. Jei pasiekia vairo kolonėlę – krūtinkaulio lūžių, dažnai kenčia keliai, o jei trenkiamasi į nejudančią kliūtį – dar įvyksta ir suspaudimas, labai kenčia kojos.
Sėdintys automobilio užpakalinėse sėdynėse dažniausiai susižaloja veidą – trenkiasi į priekinių sėdynių atlošus.
Yra buvęs atvejis, kai asmuo važiavo neprisegęs saugos diržo, avarijos metu iškrito iš automobilio ir nukritęs į kūdrą paskendo. Tuo metu automobilis nepateko į vandens telkinį, bet smūgis išsviedė žmogų į vandenį ir jis prigėrė vandens. Taigi diržą segėti visuomet labai svarbu.
– Kuo vairuotojui ir sėdintiems keleiviams pavojingi smūgiai į automobilio šoną?
– Šoninis smūgis pavojingesnis, nes atstumas mažesnis nuo sėdinčių toje pusėje, iš kurios smūgis. Apsaugos pagalvės yra kažkur virš durų, o kūnas lekia į dešinę, jei smūgis iš kairės – jo galvos niekas nelaiko. Kokios tuomet būna traumos?
Kaklo traumos – slankstelių lūžiai, išnirimai, nugaros smegenų sužalojimai, galvos traumos, tos pusės, iš kur smūgis, galūnių sužalojimai, bendri kūno sukrėtimo simptomai, ir vėl viskas priklauso nuo greičio, nuo transporto priemonės, kuri atsitrenkia, jei sunkusis automobilis trenkiasi į lengvąjį – tai jokios apsaugos priemonės gali nepadėti.
Tokie smūgiai labai pavojingi, kadangi taip sumala transporto priemonę, kad ištraukti negyvus žmones galima tik supjausčius automobilį.
– Esu girdėjęs žmones sakant, kad negalima užsirakinti, užspausti automobilio durelių, nes nelaimės atveju esą jas sunku atidaryti. Galbūt galėtumėte kaip nors tai pakomentuoti?
– Nepamenu, kad būtų tekę susidurti su tokiais atvejais. Jei mašina verčiasi, vyksta jos deformacija, tai ar jos bus atrakintos, ar užrakintos – manau, turės mažai reikšmės. Atvažiavusios specialiosios tarnybos vis tiek pjausto automobilius. Šiuolaikiniuose automobiliuose neretai pačios durelės užsirakina užvedus automobilį. Kažkas avarijos metu vis tiek padės – atplėš dureles, išdauš langą.
– Kuri vieta automobilyje pati saugiausia?
– Ekspertai, tiriantys tokius dalykus, yra nustatę, jog saugiausia automobilio vieta yra užpakalinėje sėdynėje per vidurį. Ekspertų vertinimu, ta vieta toliausiai nuo susitrenkimo taškų, atskirta nuo priekio, šonų.
Vaikų kėdutes taip pat rekomenduojama įrengti būtent gale per vidurį. Taip pat gana saugi vieta už vairuotojo, bet turi nebūti smūgio į tą pusę, čia kalbame apie smūgį kaktomuša. Vairuotojas automatiškai suka transporto priemonę nuo savęs, todėl nesaugiausia yra priekinė keleivio sėdynė.
Amerikiečių skaičiavimais, užpakalinės sėdynės yra 60–80 proc. saugesnės nei priekinės, o vidurinė sėdynė automobilio gale – dar apie 20 proc. saugesnė nei šoninės.
– Kiek laiko trunka skrodimas ir kiek dirba specialistų?
– Įprastai tyrimas trunka 1,5–2 valandas. Nemažai laiko užima ir dokumentų pildymas. Kuo mažiau sužalojimų, tuo greičiau. Autoįvykių traumos, taip pat traumos, susijusios su geležinkeliais, užima daug laiko.
Tai gali užtrukti ir kelias valandas. Viskas priklauso nuo sužalojimų gausos: jei žuvo pėsčiasis, tiriama ilgiau, kadangi reikia išsiaiškinti, atsakant į tyrėjų užduotus klausimus, kur buvo pirminis smūgis, tenka daryti papildomus pjūvius ne tik kaukolės, krūtinės ir pilvo ertmėse, bet ir kojose, nugaroje, ieškant kontaktų vietų.
Dirba ekspertas, medicinos registratorė arba medicinos laborantė, taip pat sanitaras arba autopsijų technologas – techniniai darbuotojai, kurie daro pagrindinius pjūvius, asistuoja ekspertui. Iš pradžių kūnas nufotografuojamas, supildomi dokumentai.
Kūnas fotografuojamas ir su drabužiais, ir be jų, nurodoma, kas randama kartu su drabužiais. Kūnas aprašomas nuo galvos iki kojų, iš kairės į dešinę. Visuomet tyrime dalyvauja trys žmonės, esant sudėtingesniems atvejams, prisijungia dar vienas ekspertas, kad būtų aiškiau.
– Ar į visus klausimus pavyksta rasti atsakymus?
– Kiek įmanoma, atsakome. Būna, kad tyrimai užsitęsia, būna pakartotinių tyrimų, dirbame kartu su autotechnikais, kurie tiria automobilius po avarijų, taigi būna kompleksinės ekspertizės, tada daugiau išsiaiškiname pagal mašinos sugadinimus, kūnų sužalojimus, jei nėra aišku, kas kur sėdėjo. Daug lengviau viską nustatyti bendromis jėgomis.
– Motociklininkų sezonas jau baigiasi, bet ar daug žūstančių keliuose patenka pas jus ir kokie sužalojimai dažniausi?
– Nors ir keista, motociklininkų būna labai nedaug, vienetai, jų mirtys – sezoninės. Bet jei greitai skrenda ir įvyksta avarija, išgyventi šansų labai mažai, kūnas teškiasi į žemę.
Sužalojimai: kaklo lūžiai su nugaros smegenų sužalojimu, šonkaulių, rankų ir kojų lūžiai. Nors galva dažnai būna apsaugota šalmu, bet kartais ir šalmas niekuo nepadeda – pralaužiamas...
– Neseniai kelininkai pranešė keliuose saugotis gyvūnų, ar pas jus atveža nukentėjusių ar žuvusių susidūrus su laukiniais gyvūnais?
– Taip, yra tokių atvejų, prieš keletą metų mergina buvo žuvusi, kai Panevėžio plente, berods, numušė briedį. Bet automobilių keleivių žūtys, susidūrus su gyvūnais, nėra dažnos. Dažniausiai žūva gyvūnas. Tik automobiliai neretai būna stipriai sumaitojami avarijose su gyvūnais, partrenkus kokį briedį.
– Ar atlikus tiek daug mirusiųjų ir gyvųjų tyrimų jus dar kas nors stebina, šokiruoja šiame darbe?
– Su mirtimi susitaikyti visada sunku. Pats turiu vaikų, todėl labai liūdna, kai eismo įvykiuose žūsta vaikai. Jiems juk dar visas gyvenimas turėtų būti prieš akis, o dėl kažkieno kaltės, neatsargumo tas gyvenimas nutrūksta.
Ne taip seniai Tauragėje buvo suvažinėtas vaikas, netoli mūsų darbo sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje žuvo moteris. Labai sunku suvokti, kai per einant per perėją tave gali partrenkti.
Praėjusį savaitgalį su vaikais buvome prie prekybos centro „Ozas“. Ten sankryžoje yra pėsčiųjų perėja, dvi mašinos sustojo mūsų praleisti, su vaikais baigėme pereiti perėją ir staiga atlėkęs automobilis nepamatė mūsų, vos nepartrenkė. Dar priėjęs prie jo aikštelėje klausiau, kur jis lekia.
Viskas priklauso nuo vairuotojo kultūros, supratimo ir greičio. Jei žmonės neturi suvokimo, sunku ką nors pakeisti. Visiems duočiau vieną patarimą – mažinti greitį.
***
Primename, kad VTMT atlieka teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų prašymus.
Šios tarnybos veiklos kryptys – ne tik mirusių asmenų bei laboratoriniai tyrimai, išvykos į įvykio vietas bei dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir gyvų asmenų tyrimai.
VTMT tiria mirusiuosius ir nukentėjusiuosius autoįvykiuose ir tirdami atsako į policijos tyrėjų, kurie veda ikiteisminius tyrimus, užduodamus klausimus. VTMT specialistai nustato avarijose nukentėjusių žmonių sveikatos sutrikdymo mąstą bei mirties priežastis.
Jei skaudi avarija, kurios metu žuvo žmonės, įvyksta Vilniaus apskrityje (Vilniaus mieste, Šalčininkuose, Švenčionyse, Trakuose, Utenoje, Visagine, Molėtuose, Ignalinoje ar kitur), vėliau žuvę atsiduria VTMT, kur vyksta skrodimai.
