Vieni jų – atlikti tinkamai ir saugiai, niekam nesukeliant pavojaus. Kiti, ne ką retesni, būna tokie, kuriuos stebint tenka arba trauktis šalikelėn praleidžiant „lenktynininką“ iš priekio arba lėtinant greitį tam, kad lenkiantysis spėtų saugiai grįžti į savo juostą.
Kalbinome saugaus vairavimo instruktorių Artūrą Pakėną, kuris, užsiminus apie ką bus pokalbis, sakė, kad gali kalbėti ilgai, nes tema labai plati.
Pagrindinės klaidos lenkiant
„Pirma klaida – pats lenkimas, neretai lenkiama net nepagalvojus ar verta. Neretai stebiu kai mane užmiestyje aplenkia ir vėliau visą laiką važiuoja priekyje nenutoldamas – tai kam tada lenkė?
Arba aplenkia dar kokį vieną automobilį ir važiuoja daug kilometrų matomumo ribose – darosi aišku, kad asmuo net negalvojo prieš lenkdamas, neanalizavo situacijos, o tiesiog lenkė, šiaip sau.
Antra klaida – dauguma neturi žalio supratimo kokio atstumo reikia tam, kad saugiai aplenktų automobilį ir grįžtų į savo eismo juostą.
Ne kartą tai dariau matuojant – jei lėtesnis važiuoja 80 km/val greičiu, o aš 90 km/val, tai aplenkimui ir grįžimui reikia 500-600 metrų. Beveik niekas tiek prieš tai nevertina – pažiūri 100 metrų į priekį ir lenkia, o paskui nebespėja grįžti.
Trečia – nekreipia dėmesio į kelio ženklus, ženklinimus, reljefą ir kitus galimybes ribojančius elementus.
Tai reiškia, kad bando lenkti kur ribotas matomumas (posūkis, įkalnė, augalija), greičio ribojimai, sankryžos ar ištisinės eismo juostos.
Ketvirta klaida – per daug viršija greitį. Manęs per paskaitas pažeidėjai neretai klausia, kiek galima viršyti greitį, kai atlieki lenkimo manevrą. Atsakymas „nė kiek“ lieka nesuprastas. Tada klausia, kaip lenkti. Kai atsakai, kad gal lenkti visai nereikia – tada mintyse sukioja piršta man prie smilkinio ir klausia, kaip tada važiuoti. „ – dėstė savo mintis A. Pakėnas.
Sąlygų įvertinimas prieš lenkimą
Prieš atliekant lenkimo manevrą būtina atlikti ne vieną, skambiai tariant, skaičiavimą savo galvoje. Kaip jau minėjo pašnekovas, įprastomis sąlygomis lenkimo manevras, nuo jo pradžios iki grįžimo į savo juostą, išsitęsią daugiau nei pusę kilometro.
Žinoma, kad tai gali nežymiai skirtis nuo skirtingų sąlygų, automobilio galingumo, bet reikia nepamiršti, kad KET neleidžia viršyti greičio net ir lenkiant kitą automobilį.
Vairavimo instruktorius sako, kad įvertinti situaciją labiausiai padeda patirtis.
„Pirmiausiai visada turite matyti tą kelio vietą, kur jūs grįšite po lenkimo į savo eismo juostą. Jei Jūs prieš lenkdami suprantate, kad atgal į juostą grįšite už kalniuko, už posūkio – lenkimo nė nepradėkite.
Taip pat realiai reikia vertinti ir iš priekio atvažiuojančius automobilius. Deja, čia neretai daromos klaidos, nes, kaip minėjau, žmonės nelabai supranta atstumus, todėl pradeda lenkti ir tik vėliau supranta, kad nebespėja grįžti.
Didelė bėda ta, kad gelbėdami situaciją jie bando desperatiškai didinti greitį norėdami suspėti aplenkti ir dėl to tik didesniu greičiu trenkiasi į kliūtį.
Retam ateina į galvą stipriai stabdyti ir nutraukus lenkimą vėl grįžti į savo eilę (pradinę padėtį).“
Taip pat A. Pakėnas pridūrė, kad būna situacijų, kai teoriškai KET lenkti leidžia, bet įvertinus situaciją visgi to daryti nepatartina: „posūkiai, įkalnės, sankryžos, slidūs kelio ruožai (padengti ledu, šlapio sniego danga), labai atsargiai reikia lenkti ir žvyrkeliuose“.
Lenkiančiojo ir lenkiamojo pareigos
Nors turint vairuotojo pažymėjimą daugeliui nė nekiltų mintis pagalvoti, kaip visgi turi atrodyti lenkimo manevras, saugaus vairavimo instruktorius dalinasi elementariais, bet ypatingai svarbiais patarimais vairuotojams:
„Svarbiausia teisingai įvertinti situaciją, apsispręsti dėl greičio. Tolygiu, bet nestaigiu vairo judesiu išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir atlikus lenkimą (pamačius vidiniame veidrodėlyje aplenktą automobilį) vėl tolygiu vairo judesiu grįžti į savo eismo juostą.
Sugrįžus nereikėtų staigiai sumažinti greičio, nes gausite į galą nuo ką tik aplenkto automobilio.“
Ir nors kartais gali pasirodyti, kad lenkimas yra tik lenkiančiojo reikalas, kelių eismo taisyklės numato kitaip. Būnant lenkiamojo vairuotojo pozicijoje, taip pat reikia imtis veiksmų ir akylai stebėti situacija.
„Nekliudyti aplenkti, stebėti situaciją ir reikalui esant net sumažinti greitį, kad lenkiantysis greičiau pravažiuotų pro jus. Jei situacija visai kritinė – mažinant greitį galima trauktis į dešinę paliekant vietos „lenktynininkui“.“ – sakė A. Pakėnas.
Ar tikrai verta lenkti?
Paklausus kokių bendrų pastebėjimų turi šia tema, vairavimo instruktorius ilgai nesudvejojęs atsakė priversdamas pamąstyti kiekvieną:
„Pastebėjimai paprasti: tikrai svarbiausia apsispręsti dėl paties lenkimo – ar tikrai jis neišvengiamas. Dažnai atrodo, kad va, pasivijai kažkokį automobilį, kuris važiuoja 5-10 km/val lėčiau už mus, ir tikiesi lenkti, bet, įvertinęs situaciją išsamiau, pastebi, kad net jį aplenkęs toliau ir greičiau nenuvažiuosi.“
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
