Ji gali užmigdyti ne tik pradedančiuosius, bet net ir patyrusius vairuotojus.
Efektyvaus vairavimo akademijos vadovas 47 metų Darius Grinbergas ir saugaus vairavimo instruktorius 62 metų Artūras Pakėnas sako, kad automobilio sistemos yra puikūs pagalbininkai vairuotojams, tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir jos kartais genda, be to, būtina mokytis jomis naudotis.
Nenoriai segasi saugos diržą
Kažin, ar pasaulyje yra vairuotojas, nuo pradžios iki pabaigos atidžiai perskaitęs automobilio naudotojo žinyną.
„Kartą per mokymus viena moteris paklausė: „Ar žinote, kokiais žodžiais prasideda kiekvienas toks žinynas?“ Nagi? – susidomėjau. „Jau ką nors sulaužei?“ – juokaudama atsakė ji“, – pasakojo A.Pakėnas.
Šiuolaikiniuose automobiliuose pakankamai saugumą užtikrinančios įrangos, tik ne visi tiksliai žino, kaip ja naudotis.
Tarkime, pasyvusis saugumas – tai automobilio savybė palengvinti autoįvykio pasekmes.
Šios saugumo priemonės skirtos automobilio vairuotojui, keleiviams bei pėstiesiems saugoti nuo sužalojimų avarijos metu.
Tai smūgius absorbuojančios konstrukcijos, oro pagalvės, saugos diržai, gera ergonomika, priešgaisrinis saugumas.
Tačiau net ir žinodami, kad gali padidinti savo saugumą, ne visi automobilio keleiviai naudojasi šia galimybe.
Pavyzdžiui, gale sėdintys automobilio keleiviai ne visada noriai segasi saugos diržus, todėl per eismo įvykį dažnai yra sunkiai ar net mirtinai sužalojami.
Stabdo kliaudamiesi senu įpročiu
Šiuolaikiniai automobiliai prikimšti elektronikos, padedančios vairuoti. Kitaip tariant, jie turi įdiegtą aktyvųjį saugumą.
Tai automobilio savybė, mažinanti autoįvykio atsiradimo tikimybę. Aktyviomis vadinamos tokios priemonės, kurios trukdo susidaryti avarinei situacijai ir įvykti avarijai.
Pagalbininkai išlaiko automobilį reikiamoje kelio juostoje, laikosi atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio, signalizuoja, jei kurį laiką vairuotojas nejuda.
Elektroniniai pagalbininkai niekada neatstos vairuotojo – jie padeda ištaisyti tik nedideles vairuotojo klaidas.
Pavyzdžiui, suvaldyti slystelėjimą. Bet važiuojant per greitai, problemos neišspręs.
Kita bėda, kad daug vairuotojų nežino, kaip tiksliai tos sistemos veikia, nes neskaito instrukcijų.
„Slidžiame kelyje kai kurių automobilių saugumo sistemos, pajutusios, kad ratai prasisuka, ima po truputį mažinti galią.
Mažina tol, kol automobilis sustoja, pavyzdžiui, įkalnėje.
Taip nutinka ne dėl to, kad į tą kalną buvo neįmanoma užvažiuoti, o todėl, kad saugumo sistemos per daug apsidraudė.
Žinant, kaip jos veikia, to galima išvengti laiku perjungiant stabilizavimo sistemą į kitą režimą, leidžiantį labiau prasisukti ratams.
Daug žmonių nustemba, kad, pasirodo, įmanoma tai padaryti“, – aiškino D.Grinbergas.
Spausti – lyg už tėvynę
A.Pakėnas pastebėjo, kad maždaug 80 proc. vairuotojų neturi supratimo, kas yra ABS – stabdžių antiblokavimo sistema.
Ši sistema neleidžia ratams užsiblokuoti, kai automobilis stabdomas, tačiau palieka galimybę valdyti automobilį.
Daugelis mano, kad ši sistema reikalinga tam, kad automobilis greičiau sustotų, nors tai yra klaidingas įsitikinimas.
ABS sistemą turintis automobilis slidžiame kelyje gali sustoti net prasčiau nei jos neturintis.
„Tą stabdymo efektyvumą slidžiame kelyje kartais aukojame dėl kitos ABS savybės: kad ekstremaliai stabdomą automobilį galėtume vairuoti toliau –nusukti nuo kliūties ar ją apvažiuoti“, – sakė A.Pakėnas.
Iki ABS eros stipriai nuspaudus stabdžius, mašina tapdavo nebevaldoma.
Nemažai vairuotojų iki šiol neteisingai naudojasi ABS sistema, nes bijo stipriai stabdyti, mat stipriau paspaudus stabdžio pedalą, juntama vibracija.
Tokiu atveju dažniausiai koja atitraukiama nuo pedalo ir nustojama stabdyti kaip tik tada, kai stabdyti būtina.
Pasak A.Pakėno, bėda ta, kad net vyresnės kartos vairavimo instruktoriai dažnai nežino, kaip realiai veikia ABS ar ESP – elektroninė stabilumo sistema.
Mat prieš kelis dešimtmečius mokydamiesi vairuoti, apie tas sistemas jie patys nieko nesimokė, tad dabar ir patys nemoko pradedančiųjų vairuotojų.
Per kritines situacijas ESP stabilizuoja transporto priemonę. Stabdant nukrypus nuo trajektorijos, ši sistema drauge su ABS tikslingai pristabdo atskirus ratus.
„Jei automobilyje yra ABS, nebūtina kaskart prie pėsčiųjų perėjos ar raudono šviesoforo iki dugno spausti stabdžio, bet ekstremaliose situacijose, kai svarbus kiekvienas stabdymo kelio centimetras, privalu spausti kaip už tėvynę“, – tvirtino A.Pakėnas.
Anot specialisto, yra daug vairuotojų, kurių stabdymo įgūdžiai susiformavo tada, kai ABS dar nebuvo išplitusi.
Tuomet buvo stabdoma impulsais – paspaudi stabdį, atleidi, paspaudi, atleidi. Taip imituota dabartinė ABS.
„Tie įgūdžiai – iki šiol stiprūs ir vairuotojai taip vis dar stabdo kritinėje situacijoje, nors tada būtina stabdyti kuo stipriau ir vienu pedalo nuspaudimu“, – aiškino A.Pakėnas.
Kojos privalo būti ties pedalais
Dar vienas automobilio pagalbininkas, kuriuo pernelyg pasikliauna kai kurie vairuotojai – greičio palaikymo sistema.
„Ta sistema kartais užmigdo vairuotojus – nuo Vilniaus iki Klaipėdos gali nuvažiuoti nė karto nestabdydamas.
Bet automobilio valdytojas vis dėlto yra vairuotojas, kuris privalo būti pasirengęs reaguoti į netikėtas situacijas.
Juk niekada nežinai, kas gali nutikti – į kelią įbėgs žmogus, žvėris ar kitas eismo dalyvis staiga atliks netikėtą manevrą.
Jei kojos bus ne ties pedalais, gali nespėti reaguoti.
Kai kurie vairuotojai, įsijungę greičio palaikymo sistemą, kartais kojas net po sėdyne pakiša“, – pastebėjo D.Grinbergas.
Saugaus vairavimo specialistai pabrėžia: vairuojant nevalia atsipalaiduoti nė sekundei.
Nes nežinia, kas gali laukti už metro. Nevalia ir pamiršti, kad automobilio pagrindinis valdytojas visada yra vairuotojas, o ne elektronika, kad ir kokia pažangi ji būtų.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
