Juolab kad yra dalykų, apie kuriuos vairavimo mokyklose kalbama per mažai arba jie nėra akcentuojami, bet tai turi itin didelės reikšmės saugiam eismui.
Efektyvaus vairavimo akademijos vadovas 47 metų Darius Grinbergas ir saugaus vairavimo instruktorius 62 metų Artūras Pakėnas išskyrė sritis, kurios itin svarbios norint vairuoti saugiai, nors dažnas vairuotojas apie tai net nesusimąsto.
Rankų padėtis ant vairo
Mokydamas vairuoti efektyviai, D.Grinbergas visada akcentuoja taisyklingą rankų padėtį ant vairo – ties trečiąją ir devintąja valandomis laikrodžio ciferblate, kad būtų įmanoma sinchroniškai reaguoti, jei to prireiktų.
„Pradėjus slysti automobilio galui, daugelis vairuotojų spėja pasukti vairą į reikiamą pusę.
Bet jei vairas laikomas neteisingai ir nėra teisingų vairo sukimo refleksų, kad galėtum pasukti tiksliai tiek, kiek reikia ir – dar svarbiau, paskui ištiesinti vairą, tokia situacija gali baigtis suktuku“, – aiškino tris dešimtmečius vairuojantis D.Grinbergas.
Vairuojant svarbu ne tik teisingai laikyti rankas, bet ir pasirinkti tinkamą rankų atstumą iki vairo, kai, nugara remiantis į sėdynės atkaltę, ištiestų rankų riešai gula ant vairo.
„Nesame robotai, kad mūsų sąnariai lankstytųsi bet kur, bet kaip. Tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kinų cirko gimnastės, iš savo rankų ar kojų gali mazgą surišti.
Bet normalaus žmogaus sąnariai nėra tokie lankstūs, tad, jei vairuodami pasirenkame netinkamą padėtį ir netinkamą atstumą, esant reikalui fiziškai net neįstengsime pasukti automobilio reikiamu greičiu ir reikiamu kampu“, – tvirtino 43 metų vairavimo stažą turintis A.Pakėnas.
Anot D.Grinbergo, dauguma vairuotojų patys susiformuoja vairavimo įpročius. Nemažai vairuotojų mėgsta rankas laikyti vairo viršuje, nors tada pečiams tenka didesnis krūvis.
„Rankų laikymas ant vairo ilgainiui tampa refleksu, tad sėdus į automobilį, rankos pačios gula į vietas, kuriose yra įpratintos būti, – pastebėjo D.Grinbergas.
– Atkreipkime dėmesį, kad net per ilgas keliones rankos neklajoja po vairą – jos beveik visada ten, kur vairuodami įpratome jas laikyti. Tad jei įprasime laikyti ties trečiąja ir devintąja valandomis, joms ten tiesiog bus patogiau.“
Efektyvaus vairavimo specialistas tvirtina, kad pats laisvai išlaiko rankas ant vairo taisyklingoje padėtyje net vairuodamas ilgesnį kelią.
Su viena išimtimi – matydamas, kad kelias ir kelkraščiai tušti ir nereikės staigiai reaguoti, gali nuleisti vieną ranką, kad ši pailsėtų.
„Bet ne kartą esu save pagavęs, kad staigiai reaguojant į netikėtą situaciją, nuleistoji ranka savaime atsiduria ten, kur ir priklauso“, – sakė D.Grinbergas.
Specialisto nuomone, vairavimo mokyklos per mažai akcentuoja rankų padėtį ant vairo.
D.Grinbergas net girdėjo istoriją, kad vienai merginai mokantis vairuoti, instruktorius patarė iki egzamino laikyti rankas ant vairo kaip reikia, o vėliau galėsianti laikyti ten, kur nori. Taip formuojama žalinga nuostata.
Sėdėsena
Per mažai akcentuojama ir taisyklinga sėdėsena – sėdynės atlošas turi būti pakankamai vertikalus, kad visa nugara remtųsi į atlošą, o kojos būtų taip arti pedalų, kad bet kuriuo metu bet kurį jų – ne tik stabdžio, bet ir greičio ar sankabą, būtų galima nuspausti iki galo.
„Sėdėti nugara remiantis į atkaltę svarbu dėl to, kad mūsų organizmas teisingai interpretuotų signalus, kuriuos gauna.
Mūsų vestibiulinis aparatas viską geriausiai jaučia, kai esame vertikalioje pozicijoje“, – pastebėjo D.Grinbergas.
Geriausias pavyzdys, anot jo, atsilošti ir pabandyti eiti per slidų ledą. To padaryti, matyt, būtų neįmanoma. O štai vertikalioje padėtyje lengviau įvertinti slidumą ir pereiti.
„Taip pat ir vairuojant – gulėdamas prie vairo, negauni teisingos informacijos iš aplinkos ir negalėsi teisingai sureaguoti, kai to prireiks“, – įsitikinęs D.Grinbergas.
„Sėdėsena prie vairo ir rankų padėtis nukrito ne iš dangaus. Ji ištobulinta sporte taip, kad pasirinkta tokia kūno padėtis prie vairo, kai geriausia valdyti automobilį“, – pastebėjo A.Pakėnas.
Pasitaiko, kad vairuotojai skundžiasi, jog po ilgų kelionių jiems skauda sąnarius, nugarą, pečius. A.Pakėno nuomone, dažnai taip nutinka dėl neteisingos sėdėsenos prie vairo.
„Kai pasiūlai pirmiausia prie vairo atsisėsti teisingai, atkertama, kad taip sėdėti – itin nepatogu. Bet vairuojant ir neturi būti patogu sėdėti kaip prie televizoriaus.
Turi būti patogu vairuoti, nes tai – ne poilsis.
Išmokę teisingai sėdėti prie vairo, žmonės nustemba, kad net po kelių šimtų kilometrų jie jaučiasi puikiai, nors anksčiau turėdavo mankštinti nutirpusius sąnarius“, – pasakojo A.Pakėnas.
Budrumas
„Labai svarbu išmokti numatyti, kas gali įvykti kelyje, nes ne viskas priklauso tik nuo tavęs paties, bet ir nuo kitų eismo dalyvių.
Ar tau įvažiuojant į judrią sankryžą, kiti vairuotojai tave mato? Ar tu pats pastebi kitus automobilius? Ar visiems dalyvaujantiems eisme yra saugu?
Gal tau reikia sumažinti greitį arba persirikiuoti? Visada turi galvoti ne tik pats, bet ir pagalvoti už kitus ir leisti jiems paprasčiau judėti kelyje“, – įsitikinęs D.Grinbergas.
Efektyvaus vairavimo akademijos vadovas pastebi, kad dar daug vairuotojų užmiršta, jog vairavimas yra darbas, kuriam būtinas visas dėmesys.
„Net eidami ar bėgdami kartais neišvengiame traumų, nors tokį greitį galime valdyti, o vairavimo greitis žmogui apskritai nėra natūralus, tad būtina visada jį kontroliuoti ir visą dėmesį skirti tik darbui prie vairo“, – teigė D.Grinbergas.
Per pirmąją vairavimo teorijos pamoką, A.Pakėnas auditorijos klausia: „Ar žinote, koks leistinas greitis mieste? Ar žinote, kad prie raudono šviesoforo privalu sustoti?“
Visi žino atsakymus į šiuos klausimus, žino, kad reikia laikytis kelių eismo taisyklių, bet avaringumo situacija šalies keliuose negerėja.
Taip yra dėl to, kad mokytis vairuoti pradeda socialiai subrendę žmonės, o tokių vairavimo kultūra labai priklauso ir nuo jau susiformavusios vidinės kultūros.
„Psichologai pripažino, kad vairavimas yra socialinis reiškinys. Tai reiškia, kad vairuojant didelę reikšmę turi žmogaus socialiniai, bendravimo įgūdžiai“, – sakė A.Pakėnas.
Instruktoriams sudėtinga pakeisti tuos įgūdžius, tačiau dažnai vairavimo mokyklose per mažai dėmesio skiriama ir avaringumo statistikai bei apskritai nelaimėms keliuose.
Nemažai vairuotojų nesuvokia savo veiksmų ir sprendimų kelyje galimų pasekmių. Todėl A.Pakėnas siūlo jiems modeliuoti situacijas, kas nutiktų, jei kitas vairuotojas būtų pasielgęs neprognozuojamai.
Tokiais atvejais dažnas susimąsto apie tai, kad jo kelionė galėjo baigtis neįgaliojo vežimėlyje.
Investicijos
Nemažai lietuvių linkę investuoti į brangesnį ir neva saugesnį automobilį, bet nelinkę investuoti į mokymus vairavimo įgūdžiams tobulinti.
„Per pamokas dažnai klausiu: jei nusiperku geriausią kompiuterį pasaulyje, ar dėl to tampu IT specialistas?
Visi sutinka, kad ne. Bet dažnas lietuvis įsivaizduoja, kad nusipirkęs išskirtinį automobilį, tampa supervairuotoju. Koks vairuotojas jis buvo, toks ir liko“, – sakė A.Pakėnas.
Investicijos į saugų ir brangų automobilį savaime nėra blogai, tačiau norint vairuoti saugiai, to nepakanka.
Būtina investuoti ir į savo gebėjimus ir įgūdžius tą automobilį valdyti, kas yra dar svarbiau.
„ Kartais žmonės sako: „Dabar pirksiu keturiais ratais varomą automobilį.“ Klausiu: kodėl nori būtent tokio? Esi žvejys? Medžiotojas? Daug važinėji bekele? Standartinis atsakymas: „Ne. Tai – tiesiog saugus automobilis, jis neslysta, visur pravažiuoja.“
Klausiu: o tu moki tokį automobilį vairuoti? Atsako: „O ką čia mokėti – važiuoji, ir viskas.“ Bet taip nėra“, – pastebėjo A.Pakėnas.
Vairavimo instruktorius prisiminė neseną avariją kelyje Kaunas-Klaipėda, kai visais ratais varomą automobilį vairavusi moteris per lietų nulėkė nuo kelio.
Jos gelbėti sustojęs vairuotojas žuvo, kai ten pat nuo kelio nulėkė kitas automobilis.
„Štai jums ir automobilis visais varomais ratais ir nesugebėjimas vairuoti kritinėje situacijoje, nes žmogus per daug pasitiki technika“, – sakė A.Pakėnas.
Saugaus vairavimo instruktorius atkreipė dėmesį, kad užsienio kapitalo įmonėse automobilio vairavimas prilyginamas darbų saugai, tad investuojama į mokymus vairuoti.
„O lietuviai elgiasi priešingai. Pasiūlai kokiai įmonei saugaus vairavimo mokymus ekstremaliomis sąlygomis, o jos vadovai klausia: „Jūs iš mūsų šaipotės? Kodėl? Taigi mes visi turime vairuotojo pažymėjimus, ką čia dar mokytis?“, – pasakojo A.Pakėnas.
Tačiau vairavimo įgūdžius būtina stiprinti kiekvieną dieną, kaip ir būtina periodiškai mokytis vairuoti saugiai bei prisiminti kelių eismo taisykles.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
