Eismas pertvarkytas kelio Vilnius-Klaipėda atkarpoje tarp Alfonso Meškinio tilto ir prekybos centro „Mega“. Nors abiem kryptimis įrengta po dvi eismo juostas, didžiausias leistinas greitis siekia 50 kilometrų per valandą.
Kita vertus, dėl didelio transporto priemonių srauto bei staigios judėjimo krypties pakeitimo greičiau važiuoti būtų net sudėtinga.
„Patys ekranuose stebime tiesioginę transliaciją iš darbų vietos ir matome, kad automobiliai juda leistinu greičiu“, – pasakojo darbus vykdančios bendrovės „Fegda“ direktorius Žydrius Baublys.
Situacija smarkiai pablogėja įvykus automobilių susidūrimui. Tačiau Ž.Baublio nuomone, tokiu atveju didelės spūstys ties Kaunu susidarydavo ir anksčiau, kai kelininkai dar nedirbo.
Vairuotojų rimtas išbandymas laukia jau artimiausią penktadienį, kai link pajūrio vėl pajudės gausybė poilsiautojų. Toks reiškinys, lydimas milžiniškų spūsčių, buvo stebimas jau du penktadienius iš eilės, kai dar nebuvo atlikta eismo pertvarkų.
Esama automobilių judėjimo tvarka veiks tris mėnesius, vėliau bus rekonstruojama antrojo, link Vilniaus besidriekiančio kelio atkarpa, o automobiliai judės atnaujintu keliu.
Ž.Baublys tikino galintis tik spėlioti, ar vairuotojams kils daugiau sunkumų tuomet, ar dabar. Štai šiuo metu vairuotojai skundžiasi, kad labai sunku išvažiuoti iš Kauno.
Dar vienas gausybę rūpesčių vairuotojams sukelsiantis etapas laukia ateityje, kai prasidės Alfonso Meškino tilto rekonstrukcija ir naujo tilto statyba.
Surinkus sutrupintą seną asfalto dangą, kelininkai klos naują pagrindą, įrengs komunikacijas ir paklos naują asfalto dangą.
„Keičiame visą kelio konstrukciją, nes jis jau neatitinka poreikių“, – aiškino „Fegdos“ vadovas Ž.Baublys. Jis pridūrė, kad darbai vyksta pagal grafiką.
Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai prieš porą metų atliko išsamų Islandijos plento bei Alfonso Meškinio tilto būklės tyrimą, kurio rezultatai bei išvados didžia dalimi lėmė sprendimą kuo greičiau imtis projekto.
Ši kelio atkarpa dėl transporto priemonių gausos yra išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse. Panašūs srautai fiksuojami tik Varšuvoje (Lenkija) ir Rygos aplinkkelyje (Latvija).
Ištirtoje aštuonių kilometrų ilgio atkarpoje vidutiniškai pravažiuoja 37–57 tūkst. transporto priemonių per parą. Specialistų užfiksuotas rekordas – 64 tūkst. transporto priemonių.
Tikėtina, pastaruoju metu srautas dar padidėjo, todėl gali būti pasiektas naujas rekordas.
Labiausiai apkrauta Islandijos plento atkarpa nuo sankirtos su Jonavos gatve iki Sargėnų sankryžos. Šioje vietoje Islandijos plentas dar susikerta su itin svarbiu ir taip pat nuo milžiniško srauto kenčiančiu keliu „Via Baltica“. Sunkumai prasidėjo prieš 7–8 metus ir situacija tik blogėja.
Tyrimas atskleidė, kad tranzitinis transportas sudaro apie 40 procentų. Visi kiti eismo dalyviai – pakaunėje įsikūrę kauniečiai, kurie kartais net kelis kartus per dieną naudojasi šiuo keliu: vyksta į darbą, grįžta namo, vežioja vaikus.
Islandijos plento ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ sankryžos numatoma rekonstruoti į 8 eismo juostų kelią. Visi darbai kainuos apie 100 mln. eurų ir užtruks penkerius metus.
Atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 kilometrų per valandą, o šoninės 4 eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliktų jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas 2 eismo juostų tiltas iš šiaurinės Alfonso Meškinio tilto pusės – Vietoj dviejų tiltų ateityje Neries krantus čia jungs trys: 2 tiltai po dvi juostas ir vienas – keturių.
Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu. Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio 2 eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.
