Tačiau ar gali būti taip, kad abiem atvejais viskas suveikė taip, kaip buvo numatę gamintojai?
Fiksuoja ne visus smūgius
Būtent taip abiejų eismo įvykių aplinkybes įvertino daugiau nei 10 metų oro pagalves ir kitas automobilių saugos sistemas tvarkantis Valdemaras Bartkus.
Jis pastebėjo detales, dėl kurių gali būti, kad pagalvės nesuveikė dėl pačios saugumo sistemos struktūros – tai reiškia, kad ir nebuvo kurtos taip, jog tokiose situacijose suveiktų.
Pasak specialisto, vairuotojai dažnai apsigauna klaidingai manydami, kad pagalvės iššaus bet kokios avarijos metu.
„Kad ir kiek daviklių būtų sumontuota automobilyje, nė vienas iš jų nenukreiptas vertikalia kryptimi arba į galą.
Abiem atvejais nėra jokios įrangos, kurią jie galėtų aktyvuoti“, – komentavo meistras.
Pašnekovas pažymėjo, kad jeigu davikliai būtų nukreipti vertikaliai, oro pagalvės pradėtų sproginėti važiuojant per duobes.
V. Bartkus taip pat paaiškino, kad šiuolaikiniuose automobiliuose visą saugumo įrangą valdo kompiuteris.
Jis apdoroja iš smūgio daviklių gautą signalą ir pagal jį perduoda komandą diržų pirotechnikai arba oro pagalvėms.
Suveikia tik vieną kartą
Anot meistro, taip galėjo būti ir „Toyota CH–R“ avarijos atveju.
„Sprendžiant pagal nuotraukas, automobilis nukrito ant stogo, o papildomas šoninis smūgis buvo sąlyginiai silpnas.
Dar galėjo nutikti taip, kad kaip susidūrimas buvo užfiksuotas smūgis į atitvarą“, – svarstė pašnekovas.
Meistras pridūrė, kad suveikus saugumo įrangą valdančiam kompiuteriui buvo įtempti diržai, o tolimesnių smūgių kompiuteris galėjo nebevertinti.
Jis pridūrė, kad oro pagalvės ir diržų pirotechnika priklausomai nuo smūgio stiprumo aktyvuojami trimis skirtingais lygiais.
„Pirmas lygis – įsitempia diržai. Antrajame lygyje silpniau iššauna oro pagalvės, o trečiajame – smarkiau“, – aiškino V. Bartkus.
Apsauga kelioms akimirkoms
Pašnekovas pateikė dar vieną netikėtą pastabą.
Anot jo, jei po smūgio į kelio atitvarus „Toyota“ visureigiui būtų suveikusios užuolaidinės oro pagalvės, tai nebūtų turėję jokios įtakos.
„Per pusę sekundės jos jau būtų išsileidusios. Juk tai vienkartinis dalykas ir tai yra keletas smūgių, apsaugo tik nuo pirmojo“, – konstatavo specialistas.
V. Bartkus sakė, kad po kiekvieno saugos diržų ar oro pagalvių suveikimo reikia keisti ne tik šias detales, bet ir jų valdymo kompiuterį.
Ar po avarijos galima važiuoti?
Anot specialisto, savo funkciją atlikęs kompiuteris į papildomus smūgius nereaguoja.
Tai reiškia, kad jei sankryžoje atsitrenksite į kitą automobilį priekiu ir bus įtempti diržai bei suveiks pagalvės nuo papildomo smūgio iš šono įranga jau nebeapsaugos.
„Tai dar priklauso nuo to, kokie valdymo moduliai įrengti konkrečiame automobilyje. Visigi įprastai, jei po vieno stipraus smūgio seka antras – saugumo įranga jau nesuveiks“, – dėstė pašnekovas.
V. Bartkaus teigimu, kai kuriais atvejais tai dar įmanoma, jei po pirmojo smūgio elektros grandinė lieka įjungta.
Anot jo, išjungus degimą, o po to vėl pradėjus važiuoti saugumo įrangos valdymo kompiuteris į jokius smūgius jau tikrai nereaguos.
Įmanoma jį perprogramuoti, tačiau gamintojai oficialiai to daryti nerekomenduoja.
Meistras pridūrė, kad davikliai prie kėbulo tvirtinami taip, kad visiškai nejudėtų – mažiausiai dviem varžtais.
Smūgį kiekvienas iš jų fiksuoja tik viena kryptimi, o į kitus sukrėtimus nereaguoja.
Suveikia ir be diržų
V. Bartkus taip pat paneigė populiarų įsitikinimą, kad oro pagalvės nesuveikia neužsisegus diržų. Anot jo, daugelyje automobilių tokiu atveju jos vis tiek suveikia.
Išimtį gali lemti tik šiuolaikinėse mašinose ar aukštesnės klasės senesniuose modeliuose keleivio sėdynėje įrengiamos svarstyklės.
„Pasodinus tokioje vietoje vaiką bus įvertintas jo svoris ir oro pagalvė nesuveiks, net jeigu ji nebuvo atjungta“, – aiškino specialistas.
V. Bartkus taip pat linkęs abejoti „Toyota C–HR“ ekspertizėje dalyvavusių specialistų kompetencija.
Anot pašnekovo, nė vienas iš jų greičiausiai nebuvo susipažinęs su vos pernai pradėto gaminti modelio pasyviojo saugumo įrangos schema.
Meistras taip pat užsiminė, kad įmanoma netgi suklastoti juodąja dėže vadinamo saugumo įrangos valdymo kompiuterio duomenis.
Jis pripažino, kad tai būtų sudėtinga, tačiau – įmanoma.
