Kauno savivaldybė kauniečius vis labiau skatina važinėtis dviračiais, tačiau dviratininkų keliuose neretai tyko pavojai ir nelaimės.
Pirmąjį balandžio sekmadienį Raudondvario plente nukentėjo pasivažinėti dviračiais išsirengusi kauniečių šeima. Vyrą, moterį ir jų dukrą, laukiančius prie pėsčiųjų perėjos, parbloškė ant šaligatvio užvažiavęs motociklininkas.
Šioje vietoje dviračių tako nėra. Dviratininkai važiuoja nutiestu šaligatviu. Dviračių pedalus dažnai minantys kauniečiai sakė, jog šis atvejis tik įrodo, kad, jei tik įmanoma, dviratininkai turi būti atskirti nuo automobilių srautų, dviračių takų infrastruktūra turi būti patogi ir saugi.
Kaip Kauno dviratininkų bendruomenės nariai vertina šiomis transporto priemonėmis mieste važinėjančių kauniečių saugumą? Apie tai „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su Lietuvos dviratininkų bendrijos nariu Linu Vainiumi.
– Savivaldybė neseniai paskelbė, kad mieste dviračiais reguliariai važinėja tik 1 procentas gyventojų. Skatinant kauniečius vis dažniau naudotis dviratėmis transporto priemonėmis siekiama, kad per 3 metus mieste dviračiais naudotųsi 5 proc. gyventojų. Kokiomis priemonėmis, jūsų nuomone, to galima pasiekti?
– Žinau, jog savivaldybė rengė apklausą, samdė studentus, kad jie skaičiuotų dviratininkų srautus. Tačiau tokie skaičiai tikrai nėra tikslūs. Mano manymu, jie nėra ir labai reikšmingi. Svarbiausia, kad dviračių takai ir jų infrastruktūra būtų saugi ir patogi.
Tai įrodo Klaipėdoje taikoma praktika. Ten suskaičiuota, kiek žmonių dviračiais važinėjasi Kuršių nerijoje nuo Smiltynės per Juodkrantę iki Nidos. Tai nustatyti lengva, nes skaičiuojama, kiek žmonių iš Klaipėdos į Kuršių neriją keliasi keltu.
Kol Kuršių nerijoje dviračių takų nebuvo, dviračiais važinėdavo šimtai žmonių. Kai jie buvo nutiesti, dviratininkų skaičius išaugo iki šimtų tūkstančių. Vadinasi, tik saugūs ir patogūs dviračių takai gali paskatinti žmones keliauti dviračiais.
Geriausiai matyti, kad miestas tampa vis labiau pritaikytas dviratininkams, kai į gatves išvažiuoja ne tik jauni sportiški vyrai, bet ypač padaugėja dviračių pedalus minančių moterų, vaikų, senjorų, šeimų. Kaune tokių dviratininkų daugėja.
– Kaip vertinate dabartinę dviračių takų infrastruktūrą Kaune ir kur jų reikia labiausiai?
– Pastaruoju metu Kaune pastebiu geras tendencijas. Pagrindinius magistralinius dviračių takus pradėta jungti su mažesniais gyvenamuosius rajonus ir net jų vidines gatves jungiančiais takais.
Pavyzdžiui, iš Šilainiuose esančio Baltų prospekto Neries krantine jau galima pasiekti miesto centrą. Tačiau kaip Šilainių gilumoje gyvenantiems žmonėms saugiai pasiekti dviračių taką Baltų prospekte? Žinau, kad jau planuojama Šilainiuose dar dviejose – Rasytės ir J.Grušo – gatvėse įrengti du mažesnius takus. Tada Šilainiuose gyvenantys žmonės dar patogiau pasieks miesto centrą. Tokia infrastruktūra turi būti plėtojama visuose Kauno gyvenamuosiuose rajonuose.
Labai gerai, kad takas įrengtas Aleksote, vienoje Veiverių gatvės pusėje. Planuojama tokį patį įrengti ir kitoje šios gatvės pusėje. Miesto savivaldybėje vyko diskusija apie planuojamus dviračių takus Biržiškų gatvėje. Ja daug žmonių vyksta iki Trijų mergelių tilto ir keliauja į Panemunės šilą. Taip pat suplanuota dviračių taką įrengti ir Savanorių prospekte. Jie taip pat sujungs nemažai gyvenamųjų rajonų su centru.
Dėl vienos Savanorių prospekto vietos dviratininkų bendruomenė su savivaldybe nemažai diskutavo. Prospekto pradžioje esančioje atkarpoje dviratininkai dėl susiaurėjančios gatvės turės važiuoti ne važiuojamąja kelio dalimi, bet persikelti ant šaligatvio. Patys matavome atstumus, pločio šioje vietoje ir pėstiesiems, ir dviratininkams užteks.
Toks sprendimas išmintingas. Gaila, kad taip nebuvo padaryta remontuojant A.Juozapavičiaus prospektą. Nors planų buvo, dviratininkams vietos ten neatsirado. Tiesiant naujus takus labai svarbu ir saugumas. Veiverių gatvėje naujas takas pažymėtas raudonai. Taip turėtų būtų žymimi ir kiti takai. Taip pat mieste daug sankryžų.
Būtent jose nutinka ir daugiausia eismo įvykių tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų. Svarbu, kad jose atsirastų dviratininkams skirti šviesoforai, kad posūkiai būtų tam tikru kampu ir matomumas būtų geras, kad vairuotojai iš tolo matytų dviratininkus.
– Daug diskusijų buvo dėl žaliai nudažyto Laisvės alėjos dviračių tako. Kaip vertinate šį bei atnaujintos alėjos atkarpos dviračių tako žymėjimą? Ar dviratininkams patogu, kad dviračių takai atsirado ir greta – Kęstučio bei K.Donelaičio gatvėse?
– Kęstučio ir K.Donelaičio gatvėse pažymėtus dviračių takus vertinu kaip pagalbinius norint važiuoti miesto centru. Juo greičiau juda jauni sportiški žmonės. Pagrindinė dviratininkų trasa centre, be jokios abejonės, yra ir bus Laisvės alėja.
Kai senojoje jos dalyje dviračių takas buvo nudažytas žaliai, daug kam tai nepatiko. Mano nuomone, tai buvo geras sprendimas. Daugiau pėsčiųjų į jį atkreipia dėmesį ir visiems yra saugiau. Taip pat tada takas buvo ir paplatintas, tapo ne pusantro, o 3,5 metro pločio. Tai atitinka eismo reikalavimus.
Atnaujintoje alėjos dalyje takas pažymėtas blankiai, nuo grindinio vos išsiskiriančiomis šviesesnių plytelių juostomis. Jei taip bus ir atnaujinimo laukiančioje atkarpoje, vertinsiu tai neigiamai. Dviratininkai tako nematys. Vėl ims nardyti po visą alėją, ir tai bus žingsnis atgal į gūdžią praeitį. Tai bus nesaugu ir nepatogu nei pėstiesiems, nei dviratininkams. Atsakymo į klausimus, kaip bus žymimas takas atnaujinant alėją, kol kas niekas nepateikė.
– Kaip vertinate Raudondvario plento dviračių takus ir tą vietą, kur buvo partrenkti trys dviračiais važiuojantys žmonės?
– Mieste būtina taisyti anksčiau blogai atliktų darbų defektus. Pavyzdžiui, remontuojant Raudondvario plentą kelio danga buvo pakeista, tačiau dviračių takai kai kuriose vietose įrengti ne iki galo. Tokia atkarpa yra ties įmone „Regitra“. Dalis tako yra tik purvinas keliukas.
Kitur nutiesti šaligatviai, tačiau jie labai siauri. Ant tokio šaligatvio ir įvyko nemalonus incidentas, kad motociklininkas partrenkė tris žmones. Dažnai važiuoju šioje vietoje ir manau, kad dviratininkams ten nėra saugu. Ten reikėtų tikro dviračių tako. Dviratininkai, įrengiant jiems skirtus takus, turi būti kuo labiau atskirti nuo mašinų srauto.
