Pažeidėjai bus baudžiami nuo rugsėjo 1-osios.
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis.
Sektoriniai greičio matuokliai iki šiol tik fiksavo pažeidimus, tačiau dėl problemų su metrologine patikra užfiksuoti pažeidėjai ilgai nebuvo baudžiami.
Bet viskas pasikeis nuo šeštadienio.
Sulauks bausmių
Atlikus metrologinę patikrą, matuoklių užfiksuoti duomenys nuo rugsėjo pradžios bus perduodami į Administracinių nusižengimų registrą (ANR), pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Vairuotojai, viršiję greitį ruožuose, kuriuose sumontuotos minėtos sistemos, jau sulauks ir baudų. Pažeidimo protokolas bus siunčiamas tokia pat tvarka, kaip ir užregistravus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu.
Šios sistemos veikimo principas paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje.
Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.
Fiksuos ir daugiau pažeidimų
Sektorinių radarų kameros transporto priemones užfiksuoja 20–30 metrų atstumu.
Įranga stebi abiem kryptimis važiuojančias transporto priemones. gali fotografuoti ir iš priekio, ir iš galo. Tai reiškia, kad atsakomybės neišvengs motociklininkai ir žemės ūkio ar kitos specialios paskirties technikos vairuotojai.
Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspės specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį.
Be pirminio tikslo – matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse.
Taip pat planuojama, kad sistema leis patikrinti, ar transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius.
Veiks ne visos funkcijos
LAKD tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas portalui lrytas.lt sakė, kad duomenys apie pažeidėjus į administracinių nusižengimų registrą bus perduodami automatiškai.
Specialistas pridūrė, kad tolimesnė policijos vykdomų veiksmų procedūra veiks taip pat, kaip šiuo metu veikia nuobaudų skyrimas užfiksavus greičio viršijimą taškiniais greičio matuokliais.
Pašnekovo teigimu, važinėjantys be techninės apžiūros ar privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kol kas nebus baudžiami.
„Kitų pažeidimų perdavimas į administracinių nusižengimų registrą vyks po sistemos modernizavimo. Apie šias naujoves būtinai informuosime, kai tik jos pradės veikti“, – komentavo S. Jansonas.
Bus daugiau
Lietuvos automobilių kelių direkcijos teigimu, greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia – užtikrinti eismo saugą bei skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu, nes greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių.
Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.
LAKD teigimu, visi vidutinio greičio matavimo ruožai įrengti ten, kur leidžiamas 90 km val. greitis. Tačiau vien per birželį iš 2,7 mln. pro kameras pravažiavusių automobilių 57 384 vairuotojai važiavo vidutiniu 100-110 km/val. greičiu.
Didesni viršijimai išsidėstė taip:
10 631 vairuotojas važiavo 111-120 km/val,
2421 – 121-130 km/val,
681 – 131-140 km/val,
215 – 141-150 km/val,
97 – 151-160 km/val,
50 – 161-170 km/val,
21 – 171-180 km/val,
112 – daugiau nei 180 km/val.
Kelių prižiūrėtojai planuoja, jog ateityje sektorių, kuriuose bus matuojamas vidutinis greitis, skaičius išaugs iki 125-150. Be to, netrukus keliuose pasirodys ir 30 naujų stacionarių matuoklių.
