Dėl reikalavimo, kurį patys dažniausiai pažeidžia, dviratininkai pasišovė keisti KET

2018 m. birželio 2 d. 09:31
Vilnietis Marius Kučinskas su bendraminčiais siekia palengvinti gyvenimą dviratininkams, kad jie per pėsčiųjų perėjas galėtų važiuoti nenulipę nuo dviračių transporto priemonių. Dabar jas reikia vestis.
Daugiau nuotraukų (6)
Sukūręs Vilniaus dviračių takų kuriozų grupę M.Kučinskas ir kiti dviratininkai viešai skelbia apie visas kliūtis, nesusipratimus, kuriuos sutinka savo kelyje.
Ir jie jau nemažai pasiekė – Vilniuje išnaikinta daugybė kelio ženklų, skelbiančių apie pėsčiųjų ir dviračių takus.
„Kerta tuos ženklus kaip mišką“, – juokavo M.Kučinskas.
Tad dabar dviratininkai gali ramiai važiuoti gatvėmis, o tai buvo draudžiama, kai buvo įrengti minėti ženklai.
Tačiau dviračių entuziastai neketina nurimti. Jie raštais atakuoja Seimą, Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją, kad būtų keičiamos Kelių eismo taisyklės.
Užtruks ilgiau nei metus
Lietuvos dviratininkų bendrija ir su ja bendradarbiaujantis M.Kučinskas pasišovė keisti net Kelių eismo taisykles.
Dėl to M.Kučinskas jau kreipėsi į Seimą, tačiau sulaukė atsakymo, kad procesas gali užtrukti metus ir ilgiau.
Reikia teisininkų įvertinimo, mokslinių tyrimų. Dėl to aktyvus vilnietis tarėsi ir su Susisiekimo ministerijos specialistais.
Pataisų iniciatorius M.Kučinskas aiškino, kad svarbiausia būtų įteisinti važiavimą dviračiu per pėsčiųjų perėją.
Dabar tai draudžiama, nors nemažai dviratininkų šio draudimo nepaiso. Už tai numatyta nuo 5 iki 11 eurų bauda.
Jei šiai pataisai būtų pritarta, reikėtų apibrėžti, kokiu greičiu dviratininkams leidžiama važiuoti per perėjas. M.Kučinsko nuomone, greitis neturėtų viršyti 3–5 kilometrų per valandą. Maždaug tokiu greičiu juda pėstieji.
Didesnis dviratininkų greitis ir lakstymas per perėjas tikrai kenktų saugumui.
Beje, prieš keletą metų Susisiekimo ministerija jau buvo pritarusi tokiam pakeitimui, tačiau jis taip ir nebuvo palaimintas.
Negali suprasti draudimo
„Įrengti prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos dviračių pervažą nerealu. Tai surytų daug biudžeto lėšų“, – įsitikinęs M.Kučinskas.
Prie kelių rekonstruotų pėsčiųjų perėjų tokios pervažos įrengtos, yra ir šviesoforų dviratininkams. Jie įrengti ir Gedimino prospekte.
Be to, prieš įrengiant daugiau tokių pervažų šalia perėjų būtina, kad dviračių takai būtų abipus gatvės. Toks reikalavimas.
Net jei vienoje gatvės pusėje yra bendras pėsčiųjų ir dviračių takas, o kitoje – tik dviračių takas, tokios pervažos įrengti negalima.
Jei važiavimas dviračiu per pėsčiųjų perėjas būtų įteisintas, nebereikėtų įrengti naujų pervažų. Tai sutaupytų nemažai lėšų.
Susisiekimo dviračiais projekto sostinėje komandos vadovas Antonas Nikitinas teigiamai įvertino pasiūlymą leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračių.
Anot jo, jeigu Kelių eismo taisyklių autoriai leidžia dviračiais važiuoti šaligatviais, kodėl draudžiama per perėjas?
„Vis dėlto svarbu įpratinti vairuotojus, kad jie neužmirštų stabtelėti prieš perėją, ir pačius dviratininkus, kurie važiuodami per pėrėją turėtų judėti ne didesniu greičiu kaip pėsčiasis“, – aiškino A.Nikitinas.
Siekia išnaikinti ženklus
M.Kučinskas su bendraminčiais įkūrė Vilniaus dviračių takų kuriozų grupę – jos nariai, pastebėję kokią nors su dviračių eismu susijusią problemą ar netikslumą, tai skelbia viešai.
„Vis dėlto mes siekiame ne juokauti, o spręsti problemas“, – tikino M.Kučinskas.
Kadaise dėl nesaugaus važiavimo miesto gatvėmis buvo įteisintas dviratininkų važiavimas šaligatviais. Tam visame Vilniuje buvo prismaigstyta kelio ženklų, skelbiančių apie pėsčiųjų ir dviračių takus.
M.Kučinskas su bendraminčiais užsimojo prieš šiuos ženklus. Mat kol jų dar likę, dviratininkams tokiose vietose važinėti gatvėmis draudžiama.
„Siaurame take pėstieji ir dviratininkai netelpa. Automobilių greitis miesto gatvėse, pavyzdžiui, Žvėryne, nedidelis. Tai kodėl reikia dviratininkus įpareigoti važiuoti šaligatviais?“ – klausė vilnietis.
Prisiekę dviratininkai ėmė savivaldybę spausti, kad šiuos kelio ženklus naikintų. Ir jų daugelyje vietų nebeliko.
„Dviratininkams nereikia ženklo šaligatvio viduryje, skelbiančio apie pėsčiųjų ir dviračių taką“, – įsitikinęs M.Kučinskas.
Vis dėlto dviratininkai sutinka, kad kitose vietose ženklų, skelbiančių apie pėsčiųjų ir dviračių takus, reikia. Tose vietose, kur šaligatviai yra asfaltuoti, nes dažnai neaišku – tai gatvė, pėsčiųjų ar dviračių takas.
Ištrins ir baltas linijas
A.Nikitinas patvirtino, kad iš tiesų naikinami bendrų pėsčiųjų ir dviračių takų ženklai šaligatviuose, nes jie yra pertekliniai.
Mat Kelių eismo taisyklės nurodo, kad dviratininkai gali važiuoti ir šaligatviu, ir gatve, tad toks ženklas jokios papildomos funkcijos neatlieka.
Tokių ženklų nukabinta apie keturiasdešimtyje įvairių atkarpų, kuriomis dirbtinai buvo padidintas takų ilgis, nors ten dviračių takų niekada nebuvo.
„Vilniuje pastaruosius dvejus metus tiesiame geros kokybės asfaltuotus dviračių takus – pernai nutiesta ir atnaujinta apie 12 kilometrų, šiemet planuojama 30 kilometrų, ir tempas, neabejoju, tik didės.
Todėl tokie „takai“, kokie jie buvo kadaise senuose šaligatviuose nubrėžus baltas juostas arba tiesiog pakabinus perteklinį ženklą, sparčiai nyks: šias linijas taip pat ketinama pradėti trinti“, – žadėjo A.Nikitinas.
Jo žodžiais, panaikinus perteklinius ženklus avarijų skaičiaus didėjimo nepastebėta.
Senu įpročiu dviratininkai dažniau važiuoti renkasi šaligatvius, nes to nedraudžia Kelių eismo taisyklės.
Pavyzdys – Antakalnyje
Nors M.Kučinskas pastebėjo, jog savivaldybė stengiasi pagerinti dviračių takų kokybę, klaidų pasitaiko.
Reikalaujama, kad dviračių takas būtų kuo arčiau gatvės, bet dažnai būna priešingai. Neteisingai tiesiami net nauji dviračių takai, todėl pėstieji dažnai būna priversti kirsti dviračių takus.
Vis dėlto yra vienas takas, kurį tiesdami, M.Kučinsko nuomone, projektuotojai išvengė klaidų. Tai – raudono asfalto takas P.Vileišio gatvėje.
Pėstieji į šį dviračių taką nemėgina kojos kelti. Taip yra dėl to, kad pėsčiųjų ir dviračių takai tinkamai atskirti. Neseniai baigti šio tako dalies tarp Šilo tilto ir Antakalnio gatvės 120-ojo pastato tiesimo darbai.
Pusantro kilometro ilgio takas – dalis pagrindinės šiaurės rytų jungties su centrine miesto dalimi. Kitąmet darbai bus tęsiami likusioje ir P.Vileišio bei Sluškų gatvių dalyse.
dviratininkai^Instantkelio ženklai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.