Šeštadienį įvykusi kraupi nelaimė priminė prieš metus Lietuvoje įsiplieskusią diskusiją dėl draudimo pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio telefonais perėjose.
Ši tvarka turėjo įsigalioti nuo šių metų pradžios, bet parlamentarų grupės pateiktą įstatymo projektą atmetė Vyriausybė.
Tada patikėta Susisiekimo ministerijos specialistų rekomendacija neišskirti vienos dėmesį trikdančios priemonės, be to, nuspręsta, kad tokį draudimą būtų labai sunku kontroliuoti.
Bet draudikų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad su mobiliaisiais įrenginiais, įtraukiančiais į virtualų pasaulį, būtina kovoti, nes jie tampa atsargumą tirpdančiu ir mirtį prišaukiančiu dalyku.
Traukinio signalo neišgirdo
13-metė šiaulietė praėjusį šeštadienį po vidurdienio iš Šiaulių centro autobusu nuvažiavo į miesto pakraštį.
Išlipusi ji paskambino tėvui ir paprašė ją parsivežti į namus Bačiūnų soduose.
Kai vyriškis išskubėjo link Zoknių pervažos, kurioje automobilių eismas uždarytas, paauglė bėgiais ėjo į kitą sankasos pusę.
Keleivinio traukinio Klaipėda–Vilnius mašinistas išvydo bėgiais einančią mergaitę ir pradėjo signalizuoti.
Pamatęs, kad paauglė eina akis įbedusi į telefono ekraną, mašinistas ėmė stabdyti, bet kraupios nelaimės išvengti nepavyko.
Traukinio nublokšta trylikametė žuvo akimirksniu.
Kad mergaitė per perėją ėjo nesidairydama ir visąlaik žiūrėjo į mobiliojo įrenginio ekraną, patvirtino ir šią nelaimę mačiusi šiaulietė.
Prie pervažos atvažiavęs tėvas išgirdo kraupią žinią – dukters jau nebėra.
Žūtį patvirtinę greitosios pagalbos medikai išskubėjo į netekties ištiktos šeimos namus – pagalbos galėjo prireikti 13-metės mergaitės motinai.
Atsargumas tarsi išgaruoja
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Gailutė Smagriūnienė sakė, kad ikiteisminis tyrimas patvirtins arba paneigs esminę paauglės žūties aplinkybę: „Mašinisto žodžius jau patvirtino viena liudytoja.
Tikimės išsiaiškinti, gal mergaitė buvo su ausinuku, kad negirdėjo traukinio sirenos.“
Policijos atstovė pažymėjo, kad eismo saugumo problemos mastas plečiasi: „Apie saugumą pamiršta ne tik ausinuką užsidėję paaugliai – virtualus pasaulis įtraukia taip, kad atsargumas tiesiog išnyksta.“
G.Smagriūnienė pripažino, kad problema didėja, nors Kelių eismo taisyklėse ir yra pėsčiuosius drausminantis punktas: „Pėstieji privalo žengti į perėją tik įsitikinę, kad saugu. Tačiau dažnai tai pamirštama.“
Reikia aiškinti ir mokyti
Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys tvirtino, kad apie tai, jog nesaugu eiti per gatvę ir naudotis telefonu, turėtų būti nuolat kalbama.
Ypač vaikams, kurie be savo mobiliojo telefono ir jo teikiamų paslaugų neįsivaizduoja gyvenimo.
Auklėti vaikus turėtų ir tėvai, ir mokyklinio bei ikimokyklinio švietimo ugdymo įstaigos.
„Visuose apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose yra įrengtos saugaus eismo klasės.
Mes visada jose laukiame tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kurie nori dar kartą prisiminti saugaus elgesio taisykles.
Kai mus kviečia, patys važiuojame į mokyklas, darželius, mūsų pareigūnai eismo saugumui tikrai skiria labai daug dėmesio“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Grašys.
Perspėjimo neišgirdo
Pasiūlytam draudimui pėstiesiems perėjose naudotis mobiliojo ryšio telefonais pritarė ir Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT).
Mat ir jos kiek anksčiau atliktas tyrimas parodė panašų vis didėjančios problemos mastą.
Vairuotojams naudotis telefonais be laisvų rankų įrangos draudžiama nuo 2002 m., bet tai problemos neišsprendė iki pat šiol. Todėl nuspręsta gerokai – nuo 28 iki 60–90 eurų – padidinti baudą už šį pažeidimą.
LKPT vadovai buvo už draudimą pėstiesiems perėjose naudotis mobiliaisiais įrenginiais, bet į pareigūnų nuomonę Vyriausybė pernai neatsižvelgė ir taisyklių pėstiesiems nesugriežtino.
Atsakomybė – bendruomenei
„Visada sakau, kad žuvus vaikui atsakomybę privalome prisiimti mes, suaugusieji. Dažniausiai mes ko nors nepadarėme, neperspėjome, neatsiuntėme laiku žinutės.
Ši taisyklė negalioja tik su labai retomis išimtimis“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo žinomas vaikų psichiatras Linas Slušnys.
Psichiatrui įsiminė neseniai Vokietijoje matytas vaizdas, kai per gatvę einantį ir mobiliajame telefone naršantį jaunuolį kumštelėjo vyresnis praeivis: „Jis gavo žinią, kad elgiasi nesaugiai ir neatsakingai, ir tai veikia. Norėtųsi, kad ir mūsų visuomenė būtų aktyvesnė.“
Pasak L.Slušnio, vaikai dažnai mėgdžioja suaugusiųjų pasaulį, todėl visiems verta susimąstyti, kokį pavyzdį rodome jaunajai kartai: „Ko mokosi vaikas, kurį motina viena ranka veda per gatvę, o kita prie ausies laiko telefoną?“
Specialistas įsitikinęs, kad vaikai mokykloje gauna daug informacijos apie saugumą kelyje, bet už jos ribų palaikymo nebepakanka: „Visi suaugusieji privalome rodyti ir mokyti, kad vaikui susiformuotų pakankami įpročiai ir saugumo klišės.“
Nesaugu ir pėsčiųjų perėjose
Statistikos, kiek žmonių žūsta, nes dėmesį buvo sutelkę į telefoną, o ne į kelią, Lietuvoje nėra, tačiau pėsčiųjų, žuvusių kelyje, skaičiai nedžiugina.
2016 metais keliuose žuvo 43 pėstieji (54 jų tamsiuoju paros metu), pernai šie skaičiai buvo šiek tiek mažesni – 68 ir 39.
Pernai šalies keliuose buvo sužeistas 961 pėsčiasis, užpernai jų buvo 35 mažiau.
Per praėjusius metus ant pėsčiųjų automobiliai iš viso užvažiavo 966 kartus (užpernai – 999).
Daugiausia pėsčiųjų nukentėjo pėsčiųjų perėjose. Ant žmonių buvo užvažiuota 502 kartus (2016 metais – 491 kartą). Šiose avarijose žuvo 16 ir buvo sužeisti 514 žmonių (užpernai žuvo 17 per perėją ėjusių pėsčiųjų, dar 497 buvo sužeisti).
Pernai nepilnamečiai pėstieji dalyvavo 240 eismo įvykių, arba aštuoniais daugiau nei 2016 metais. Juose 3 vaikai žuvo ir 244 buvo sužeisti.
Dėl pėsčiųjų kaltės pernai iš viso įvyko 207 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 21 žmogus ir 195 buvo sužeisti.
Draudikų atliktas tyrimas šiurpina
Pernai draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas išsamus tyrimas, parodęs mobiliaisiais telefonais besinaudojančių lietuvių įpročius.
Išvados šokiravo: mobilieji įrenginiai daugumą žmonių yra privertę pamiršti atsargumą. Išsiaiškinta, kad net 8 iš 10 (83 proc.) apklaustųjų eidami gatve naudojasi išmaniaisiais telefonais – kalba, rašo žinutes, naršo socialiniuose tinkluose, atsakinėja į elektroninius laiškus, žaidžia žaidimus.
Dažniau atsargumą pamiršta didmiesčių gyventojai. Vyresni asmenys (26–55 metų) dažniausiai kalba telefonu, o jaunesnieji (18–25 metų) naršo internete, susirašinėja su draugais žinutėmis.
Vos 1 iš 10 (9 proc.) pėsčiųjų perėjose išvis nesinaudoja mobiliojo ryšio telefonu, o 7 proc. apklaustųjų sakė besinaudojantys laisvų rankų įranga.
Vairuotojai elgiasi tik šiek tiek atsakingiau: vairuodamas telefonu nesinaudoja kas penktas (19 proc.), o laisvų rankų įranga naudojasi kas šeštas (17 proc.) apklaustasis.
