Preliminariais duomenimis, nuo gegužės pabaigos viskas pasikeis – tūkstančiams vairuotojų bus skiriamos baudos.
Jas lydės pranešimai, kuriuose nurodyta labai neįprasti duomenys.
Lrytas.lt žurnalistai išbandė, kaip reikia taisyklingai pravažiuoti vidutinio greičio matuoklių stebimą ruožą, jei nenorite gauti baudos.
Su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais įveikėme vieną iš tokių atkarpų šalia Vilniaus esančiame Minsko plente. Maksimalus leistinas greitis šiame kelyje – 90 km/val.
Jis kontroliuojamas ruože nuo 12,519 iki 17,711 kilometro.
Radarą pavyko suklaidinti
Po bandomojo važiavimo iš pažeidimų kontrolės sistemos gauti duomenys atskleidė netikėtą vidutinį greitį – ataskaitoje buvo įrašyta, kad mūsų greitis siekė vos 43,85 km/val.
Tuo pat metu išmaniojo telefono programėle pagal GPS duomenis pamatuotas vidutinis greitis buvo apie 80 km/val.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis paaiškino, iš kur atsirado toks skirtumas.
Anot jo, taip nutiko dėl vienos iš dviejų priežasčių.
„Arba mes per anksti nusukome į šalį, arba iš galo važiuojantis sunkvežimis užstojo mus nuo kameros.
Bet kuriuo atveju, greitį sistemą apskaičiavo netikrą, t.y. įvertino sustojimo laiką prieš mums patenkant į antrosios kameros stebėjimo lauką“, – kalbėjo specialistas.
Fotografuoja iš arti
Be to, vairuotojams pavyks išvengti bausmės ir kamerą pastebėjus gana vėlai.
Pašnekovas pridūrė, kad sektorinių radarų kameros transporto priemones užfiksuoja 20–30 metrų atstumu.
„Ribos buvo pažymėtos montavimo metu ir pagal tai sukalibruoti įrenginiai. Vizualiai kelyje vairuotojas tos ribos nemato.
Važiuojant 90 km/val. greičiu tokį atstumą automobilis įveikia per keletą sekundžių“, – komentavo jis.
Tokiu būdu lrytas.lt žurnalistai su LAKD direkcijos atstovais patvirtino, kad vairuotojų svarstytas būdas išvengti baudos važiuojant pro sektorinius radarus veikia – viršijus greitį ruožo pradžioje užtektų sustoti ir keletą minučių pastovėti.
Žinoma, taip elgtis jokiu būdu nesiūlome – greičio ribojimai yra skirti visų eismo dalyvių saugumui ir jų reikia laikytis.
Laukia paskutinio patvirtinimo
L. Ivinskis pažymėjo, kad dar praėjusių metų pabaigoje sumontuota įranga veikia, tačiau nėra baigtos metrologinio įteisinimo procedūros.
„Planuojama, kad jos bus baigtos gegužės pabaigoje. Tuomet jau galėsime ne tik pasigirti, kad ji veikia, bet ir pagal sistemos duomenis baudžiami vairuotojai“, – kalbėjo pašnekovas.
Kitaip nustato greitį
Specialistas sakė, kad stacionarių greičio matuoklių, kurie Lietuvoje naudojami pastarąjį dešimtmetį, efektyvumas buvo labai ribotas ir siekė vos keletą šimtų metrų.
„Jie puikiai tiko prie mokyklų, ar kitose problematiškose vietose, bet kai prireikia užtikrinti, kad greičio būtų laikomasi ilgesniame kelio ruože – padeda būtent sektorinės kontrolės priemonės“, – konstatavo L. Ivinskis.
Jis paaiškino, kad sektorinių radarų veikimo principas yra visiškai kitoks nei stacionarių momentinio greičio matuoklių.
Anot skyriaus vedėjo, kontroliuojamo ruožo pradžioje įrengta kamera užfiksuoja transporto priemonės numerius ir laiką, ta patį padaro ir pabaigoje esanti įranga.
Surinkta informacija siunčiama į centrinę sistemą, kurioje ir apskaičiuojamas vidutinis greitis.
„Atstumas tarp kamerų – tiksliai pamatuotas ir pagal užfiksuotus laikus suskaičiuoja vidutinį greitį“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad įranga stebi abiem kryptimis važiuojančias transporto priemones.
Ruožo pradžioje užfiksuojama galinė, o pabaigoje – priekinė dalis. Tai reiškia, kad atsakomybės neišvengs motociklininkai ir žemės ūkio ar kitos specialios paskirties technikos vairuotojai.
Bandomojo važiavimo pažeidimų kontrolės ataskaitoje matyti, kad atstumas tarp radarų buvo išmatuotas metro tikslumu. Fotografavimo laikai fiksuojami tūkstantosios sekundės dalies tikslumu.
Fiksuos kitus pažeidimus
L. Ivinskis sakė, kad daugumos ruožų ilgis svyruoja nuo trijų iki penkių kilometrų. Juos parinko LAKD specialistai atsižvelgdami į eismo saugumo situaciją.
Vien per praėjusių metų gruodžio mėnesį sektoriniai radarai iš viso užfiksavo 1,66 mln. transporto priemonių, iš jų apie 44 tūkst. pažeidė taisykles.
Daugumą jų sudarė greičio viršijimas iki 20 km/val. Tačiau buvo ir pažeidėjų, kurie leistiną vidutinį greitį viršijo daugiau nei 50 km/val.
Pažeidimai – ne tik viršytas greitis
L. Ivinskis priminė, kad pagal sektorinių radarų kamerų užfiksuotus registracijos numerius bus baudžiami ir be draudimo ar techninės apžiūros važinėjantys vairuotojai.
Taip pat ir kelių mokesčio vengiantys verslininkai.
„Užfiksuoti transporto priemonių numeriai siunčiami ir kitą – daugiafunkcinę sistemą, kurioje tikrinami visi kiti pažeidimai. Šis procesas šiuo metu jau vyksta“, – komentavo specialistas.
Už šiuos pažeidimus baudas kol kas skiria tik Lietuvos transporto saugos administracija, kuri koncentruojasi į krovinių vežėjus.
L. Ivinskio teigimu, planuojama, kad programavimo darbai bus baigti iki metų pabaigos.
Tuomet visa informacija pasieks administracinių nusižengimų registrą, o nuobaudos visiems pažeidėjams bus skiriamos automatiškai.
Ribas nustatys policija
Šalia kamerų daugelyje vietų sumontuotos infraraudonųjų spindulių blykstės. Siekiama, kad kuo geriau būtų matomas ne tik fotografuojamas automobilis, bet ir jame sėdintys žmonės.
„Pati kamera taip pat turi panašų žibintą, bet jo užtenka tik numeriui apšviesti. Naktį padaryta nuotrauka būtų juoda, o matomas – tik numeris.
Papildomos blykstės leidžia padaryti gražius kadrus, kuriuose matoma automobilio markė, modelis ir netgi salonas“, – sakė I. Ivinskis.
Specialistas paaiškino, kad LAKD atsakinga už įrangos sumontavimą ir priežiūrą.
Užfiksuoti pažeidimai bus perduodami į Administracinių nusižengimų registrą, kurio duomenis tvarkys policijos pareigūnai. Jie spręs kokios bus greičio tolerancijos ribos ir leistinos paklaidos.
„Jeigu iš pradžių pažeidėjų bus labai daug ir jie fiziškai nespės apdoroti duomenų, galbūt tos ribos bus didesnės.
Maksimaliai automatizavus procesą jas turbūt bus galima sumažinti, kaip tai padaryta keliose Europos šalyse“, – kalbėjo I. Ivinskis.
Pašnekovas priminė, kad LAKD planuoja įsigyti 30 naujų stacionarių greičio matuoklių, taip pat dar 50 ruožų montuoti sektorinius radarus.
Iki 2020 metų bendras greičio kontrolės prietaisų kiekis gali siekti 500 vienetų.
