LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ žurnalistai kartu su policijos pareigūnais eismą gatvėse stebėjo iš nežymėto policijos automobilio.
Vairuotojai skundžiasi, kad patys pėstieji krenta ant automobilio. Pėstieji nenusileidžia – esą jų vairuotojai nepraleidžia net ir degant žaliam šviesoforo signalui.
Pėstieji neįvertina situacijos
Vienas neapsižvalgė, kitas nespėjo sureaguoti ir nelaimė jau užprogramuota. Automobilių susidūrimai su pėsčiaisiais šiems neretai baigiasi itin liūdnai. Paradoksas, bet dažnai pėstieji nukenčia būtent pėsčiųjų perėjose.
Kita bėda – reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Atrodo, čia viskas turėtų būti paprasta, bet faktai byloja, kad nelaimės įvyksta dėl šviesoforo spalvų neskiriančių eismo dalyvių.
Laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ žurnalistus kartu išvažiuoti į gatves su nežymėtu automobiliu pakvietė Kauno kelių policijos pareigūnai. Taip bus galima greičiau pamatyti nedrausmingiausius.
Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos antrojo būrio vyriausiasis patrulis Dainius Čebanauskas sako, kad pėstieji nepakankamai saugo save ir nevertina situacijos.
Čia ant pėsčiųjų taip pat dažnai užvažiuojama kaip ir visoje Lietuvoje. Per ne visą šių metų pirmąjį ketvirtį Kauno apskrityje pusė eismo įvykiuose žuvusiųjų yra būtent pėstieji.
Siekdami labiau kontroliuoti situaciją, pareigūnai pasakoja pasitelkiantys ne tik viešą, bet ir neviešą arba mišrų patruliavimą. Ne vienas pažeidėjas gerokai nustemba, po kurio laiko gavęs neginčijamus savo pažeidimo įrodymus.
„Policijos pareigūnai kartais, apsirengę kaip civiliai su pritaisytomis vaizdo stebėjimo kameromis, filmuoja perėjas nuo tiltų, viadukų“, – sako Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkė Šarūnė Dzimidaitė.
Kauno vyriausojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vygintas Lukošius pastebi, kad tokios priemonės labai pasiteisina – kyla mažiau ginčų, nėra kontakto su pareigūnu, piktintis pažeidėjas gali tik sau.
„Mes nesiekiame kažko nubausti ir surinkti daugiau baudų. Prevencinėmis priemonėmis norime užkardyti nusikalstamą veiką, kad nereikėtų nubausti nė vieno eismo dalyvio“, – teigia V. Lukošius.
Situacijas mato kasdien
Pažeidėjų, kurie pėsčiųjų perėjose tik per plauką neparbloškia pėsčiųjų, kone kasdien mato ir „Regitros“ egzaminuotojai.
„Egzamino metu egzaminuojamasis sustoja praleisti pėsčiąjį, kuris stovi prie pėsčiųjų perėjos.
Žmogus žengia į gatvę, o gretima eismo juosta vairuotojai važiuoja be sustojimo“, – pasakoja įmonės specialistas Aidas Urbonas.
Buvo daug ekstremalių situacijų, kai paskubomis teko spausti garso signalą, kad tik perspėtum vargšą pėsčiąjį, pasakoja A. Urbonas.
Egzaminuotojas atkreipia dėmesį ir į kritinę pradedančiųjų klaidą, dėl kurios vairuotojo pažymėjimas taip ir liktų tik svajone.
„Dažniausiai su pėsčiųjų perėjomis susijusi klaida, kai siauresnėse gatvelėse yra pristatyta automobilių prieš pat pėsčiųjų perėjas.
KET reikalauja: jei prieš pėsčiųjų perėjas yra stovintis automobilis, mes privalome sustoti, įsitikinti, ar nėra pėsčiųjų, ir tik tada pradėti važiuoti.
Daugelis iš egzaminuojamųjų, jei padaro tą klaidą, dažniausiai neįsitikina ir važiuoja, nestoja“, – pasakoja A. Urbonas.
Nors būsimąjį vairuotoją visuomet stengiamasi išmokyti dėmesingumo, į kiekvieno mokinio kalį neįlįsi, sako ir vairuotojų mokytojas Ąžuolas Raškevičius.
Jis įsitikinęs – jei pėstieji ir vairuotojai kliautųsi savo instinktais, problemų pėsčiųjų perėjose nekiltų.
„Jei mes vadovausimės savisaugos instinktu, visiems bus gerai.
Neturėtų būti karo, turėtume vieni su kitais sutarti. O tas sutarimas paprasčiausiai atsiranda, jeigu mes laikomės KET“, – tęsia Ą. Raškevičius.
Ą. Raškevičius svarsto, kad pasiūlymai apie didesnę pėsčiųjų atsakomybę gal ir ne iš piršto laužti. Kad ir svarstymai drausti pėsčiųjų perėjose kalbėti mobiliuoju telefonu.
