Visgi pareigūnai nori įpareigoti draudimo kompanijas perduoti informaciją apie apgadinimus techninių apžiūrų centrams.
Pastarųjų specialistai tuomet galėtų panaikinti techninę apžiūrą.
Ieško naujų priemonių
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sakė, kad sprendžiant, kaip įvertinti eismo įvykiuose apdaužytų transporto priemonių būklę, reikia pradėti nuo svarbiausios informacijos perdavimo.
Anot pašnekovo, visų pirma reikėtų nustatyti, kokia tvarka tai bus atliekama. Pradiniu jo vertinimu, tai daryti būtų patogiausia draudimo kompanijoms.
„Pagal tam tikrus automobilių apgadinimo požymius jie galėtų išsiųsti informaciją techninių apžiūrų centrams. Bet dar reikia apie tai diskutuoti, nes negalima imti ir nuspręsti, kas ką turi daryti“, – kalbėjo pareigūnas.
V. Grašys priminė, kad policija važiuoja ne į visus eismo įvykius, tačiau ir mažesnėse avarijose būna apgadinimų, dėl kurių techninė apžiūra turėtų būti panaikinta.
„Pavyzdžiui, gali būti iššovusios saugos oro pagalvės arba pasislinkusios važiuoklės dalys. Tokia transporto priemonė neturėtų dalyvauti eisme, tačiau priemonių, kaip tai užtikrinti kol kas nėra“, – konstatavo jis.
Tikisi kitų institucijų indėlio
Policijos pareigūnai sustabdę transporto priemonę už tokius trūkumus, kaip pernelyg stipriai užtamsinti langai, neveikiantys žibintai ar dygliuotos žieminės padangos vasaros sezoną, gali vietoje panaikinti techninę apžiūrą.
Tačiau V. Grašys pastebėjo, kad pareigūnai nėra ekspertai, todėl negali įvertinti, ar kėbulo pažeidimai avarijoje turės įtakos saugiam transporto priemonės eksploatavimui.
„Turime daug institucijų, kurios rūpinasi saugiu eismu ir tuo, kad jame dalyvaujančios transporto priemonės atitiktų reikalavimus.
Visi susėsime ir spręsime, koks galėtų būti optimalus sprendimo būdas“, – sakė jis.
Anot kelių policijos vadovo, apie šį siūlymą bus užsiminta svarstant naująsias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.
V. Grašys vylėsi, kad policijos iškelta idėja sudomins ir Susisiekimo ministeriją.
Griežtas draudikų atsakymas
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas tokį pasiūlymą įvertino itin griežtai.
Anot jo, valstybės institucijos neturi instrumentų, kurie padėtų pasiekti norimus rezultatus, todėl eilinį kartą ieško kam užkrauti atsakomybę.
„Dar matyčiau logikos, jeigu teikti informaciją įpareigotų servisus.
Ten bent jau yra specialistai, kurie taiso automobilius ir gali įvertinti, ar techninė apžiūra turėtų galioti, ar ne“, – komentavo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad draudikai užsiima visiškai ne tuo – jie draudžia ir kompensuoja padarytą žalą.
Neįgyvendinamas tikslas
Svarstant apie tokį sprendimą, anot A. Križinausko, visiškai nebuvo atsižvelgta į realią situaciją.
Jo vertinimu, per metus šalyje įvyksta apie 100 tūkst. eismo įvykių, iš jų nuo 3 iki 4 tūkst. – avarijos, kuriose sužeidžiami arba žūsta žmonės.
Visais kitais atvejais yra pildomos deklaracijos, o tuomet, išskyrus pačius eismo dalyvius, nieko daugiau prie automobilių nebūna.
Be to, smulkios žalos administruojamos pačiu greičiausiu būdu – dažnai užtenka tik pokalbio telefonu.
„Nejaugi kažkas įsivaizduoja, kad visais tais 100 tūkst. atvejų specialistai važiuotų žiūrėti ir tikrinti“, – stebėjosi pašnekovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad privalomas civilinės atsakomybės draudimas žalą atlygina tik nukentėjusiajam, o kaltininko automobilis pas draudikų atstovus nė nepasirodo.
Todėl transporto priemonių, kurių techninę būklę teoriškai reikėtų įvertinti, skaičius būtų dvigubai didesnis.
„Galbūt kaltininkas dar labiau sudaužė automobilį, tačiau draudikas to net nežino. Jis vertina tik tai, kokia padaryta žala turėtų būti atlyginta“, – kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, tai reiškia, kad mažiausiai pusė į eismo įvykius patenkančių transporto priemonių net nepatenka į draudikų akiratį.
Mokėtų patys vairuotojai
A. Križinauskas netikėjo, kad toks siūlymas kokiu nors būdu galėtų virsti realybe. Tačiau jis pripažino, kad jei taip visgi nutiktų, papildomi draudikų kaštai gultų ant eilinių vartotojų pečių.
„Imkime tokį visiškai kvailą ir neįmanomą variantą, kad draudikai įpareigojami važiuoti į visus eismo įvykius.
Galvojate jie tai darys iš savo atlyginimų? Šiaip net nesinori komentuoti, nes tai – visiškai už proto ribų“, – neslėpė jis.
Užsiminė, bet dėmesio nesulaukė
Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovai pasakojo, kad apie transporto priemonių techninės būklės vertinimą eismo saugumu besirūpinančioms valstybės institucijoms užsiminė dar praėjusiais metais.
Jie atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Komisijos duomenimis, dėl techninių trūkumų Europos Sąjungos keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių autoavarijų ir apie 8 proc. motociklų avarijų.
„Lietuvoje, kur transporto parkas gerokai senesnis, analogiškų duomenų neturime – tam neskiriama pakankamai dėmesio arba trūksta kompetentingų ekspertų.
Nenustatomos objektyvios nelaimingų eismo įvykių priežastys neleidžia taikyti adekvačių priemonių tokių įvykių užkardymui“, – tokias išvadas tuomet pateikė techninių apžiūrų specialistai.
Taip pat buvo pažymėta, kad veikiantis teisinis reglamentavimas dėl eksploatuojamų transporto priemonių, turinčių pavojingų defektų, eliminavimo iš viešojo eismo yra painus ir neužtikrinantis esminių Saugaus eismo automobilių keliais nuostatų įgyvendinimo.
Tačiau pernai šis klausimas ypatingo dėmesio nesulaukė.
