Po tragedijos Vilniaus rajone prabilo apie milžinišką spragą girtiems vairuotojams

2018 m. vasario 15 d. 17:02
Trečiadienio vakarą įvykusi šiurpi nelaimė, kai girtas vairuotojas partrenkė ir mirtinai sužalojo šalia kelio ėjusią moterį, sukrėtė Vilniaus rajono gyventojus.
Daugiau nuotraukų (20)
Specialistai pastebi, kad sprendžiant, kaip ateityje išvengti tokių tragedijų, dviejose srityse reikia labai rimtų permainų.
Kelkraštyje partrenkė moterį
Negyva moteris Lytos kaime buvo rasta apie 18 valandą. Ją mirtinai sužalojęs įtariamasis su „Volkswagen Golf“ iš pradžių pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau buvo pastebėtas Egliškių kaime.
Žmonės atkreipė dėmesį į sudaužytą priekinį stiklą ir apie tai pranešė policijai.
Vyras buvo netikėtai sulaikytas po to, kai pasiklydęs pats grįžo įvykio vietą. Avarijos vietoje sulaikytas vyras blaivumo patikrinimo metu į alkotesterį pripūtė 1,64 promilės.
Vėliau jis buvo nuvežtas atlikti kraujo tyrimų. Pakartotinis patikrinimas alkotesteriu nustebino pareigūnus – antrą kartą jis pripūtė jau 2,4 promilės.
Žuvusi moteris po darbo kelkraščiu keliavo iki viešojo transporto stotelės. Ji buvo tamsiai apsirengusi, neturėjo žibintuvėlio, atšvaitų ar šviesą atspindinčios liemenės.
Vien švietimo neužtenka
Saugaus eismo mokytoja Lina Šembergė įsitikinusi, kad pėsčiųjų saugumas yra aktuali problema ne tik rajonuose.
Anot jos, miestuose ir šalia jų taip pat daug prastai apšviestų gatvių, kuriose atšvaitais nepasirūpinę žmonės yra tiesiog nepastebimi.
Be abejo, girto vyro sprendimas sėsti prie vairo - niekaip nepateisinamas, bet rajonuose, kur gatvės neapšviestos, o vairuotojai nesitiki sutikti pareigūnų, pėstieji taip pat turėtų būti ypač atsargūs ir pasaugoti save.
Pedagogės manymu, kelių policija turėtų bausti ne tik vairuotojus – pėstiesiems taip pat reikėtų skirti daugiau dėmesio.
„Pažiūrėjus į statistiką pėsčiųjų, kuriuo buvo nubausti už tai, kad vaikščiojo be atšvaitų, turbūt būtų vienetai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, ypatingai dažnai į pavojingas situacijas patenka vyresnio amžiaus žmonės.
Jie mėgsta eiti važiuojamąja dalimi, nes žengti šalikelėje nelygiu ar purvinu paviršiumi – nepatogu. Tokiems eismo dalyviams vien švietimo ir socialinių akcijų neužtenka.
Pėstieji jaučiasi nebaudžiami
L. Šembergė pastebėjo, kad tokie eismo dalyviai jaučiasi nebaudžiami.
Dažnai jie net nesinešioja asmens dokumento, o vežtis į komisariatą ir nustatinėti tapatybę pareigūnai nėra linkęs, todėl dažniausiai apsiriboja žodiniu įspėjimu.
„Galbūt nebūtina iškart skirti piniginės baudos. Visgi jeigu būtų surašomas administracinio pažeidimo protokolas ir žmogus žinotų, kad kitą kartą jam teks susimokėti, galbūt susimąstytų“, – svarstė pedagogė.
Pašnekovės teigimu, pareigūnų įspėjimas turi efektą ne tik vaikams.
Suaugusiems naudingas būtų ir administracinio pažeidimo protokolas, tačiau jo poveikis toks pat – užtikrinti, kad eismo dalyviai rūpintųsi savo saugumu.  
Ji pastebėjo, kad net apšviestose gatvėse šaligatviai gali skendėti tamsose, o nuo jo nulipusį pėsčiąjį vairuotojas pamato tada, kai sureaguoti laiku jau yra neįmanoma.
L. Šembergė svarstė, kad prie pėsčiųjų kontrolės galėtų prisidėti ir bendruomenių pareigūnai. Anot pašnekovės, neužtenka vien tik dalinti atšvaitus – reikia tikrinti, ar žmonės juos naudoja.
Pavojinga spraga
Vis tik dėl atšvaitų naudojimo žmonės tampa vis sąmoningesni. Tačiau girtų vairuotojų tramdyme yra didžiulė ir labai pavojinga spraga.
Kalbėdama apie kitą Vilniaus rajone įvykusios tragedijos pusę – girtą vairuotoją, pedagogė pastebėjo, kad viena iš rimtų problemų išlieka papildomi mokymai.
Juos turi baigti teisę vairuoti praradę asmenys, tačiau iš to ne visuomet yra naudos.
„Vieno teises praradusio buvusio mokinio pasiteiravau, kaip jam klostėsi pokalbis su psichologe ir toks mano klausimas jį labai nustebino.
Pasakojo, kad per pusvalandį užpildė dokumentus, pavairavo automobilį – ir viskas. Nėra normalios kontrolės, kaip tie papildomi mokymai yra vykdomi“, – komentavo L. Šembergė.
Psichologai tam nepasiruošę
Pedagogės teigimu, dalis vairavimo mokyklų tokius mokymus vykdo pernelyg atsainiai. Taip pat nėra psichologų, kurie specializuotųsi tik darbui su vairuotojais. 
„Dabar yra taip, kad nemaža dalis tų psichologų mokyklose dirba su mokiniais, o vėliau eina pas vairuotojus. Bet juk tai visai kita specifika“, – kalbėjo ji.
L. Šembergė taip pat atkreipė dėmesį, kad psichologo pasiruošimas pokalbiui su taisykles pažeidusiu pradedančiuoju vairuotoju ir su žmogumi, kuris į automobilį sėdo išgėręs, turėtų būti visiškai skirtingas.
Tačiau kol kas specialistams tai tik papildoma veikla, kuriai jie negali skirti daug laiko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.