Šiurpios pėsčiųjų žūtys sukrėtė visuomenę: tam yra vienas paaiškinimas

Abi nelaimės įvyko tamsiu paros metu, o pėstieji nedėvėjo atšvaitų.

Už saugų eismą atsakingos institucijos ugdydamos eismo dalyvių sąmoningumą vykdė papildomas akcijas ir ėmėsi kitų priemonių, tačiau tai kol kas nedavė norimų rezultatų.

Ypatingai baisiomis aplinkybėmis pirmadienio vakarą Trakų rajone ypač buvo sunkiai sužalotas ant kelio gulėjęs pėsčiasis.

Apie 19 val. 10 min. Trakų rajone, Jurgionių kaime, kelyje Vilnius – Prienai – Marijampolė, automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas pastebėjo ant kelio važiuojamosios dalies gulėjusį 68 metų vyrą.

Sustojęs vairuotojas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, o tuo pačiu metu pėsčiąjį, kuris tamsoje nesegėjo atšvaitų, neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų ir todėl buvo nematomas pervažiavo automobilis „Audi 80“.

Sužeistas pėsčiasis buvo skubiai pristatytas į ligoninės reanimacijos skyrių. Sausio 16-osios ryte jis mirė ligoninėje.

Dar viena kraupi nelaimė įvyko antradienio naktį Šiaulių rajono magistraliniame kelyje Ryga – Šiauliai – Tauragė.

15 minučių po vidurnakčio ties Lieporių kaimu 19-mečio vaikino vairuojamas automobilis „Citroen C4“ neapšviestame kelio ruože partrenkė ir mirtinai sužalojo kelio važiuojamąja dalimi ėjusį apie 60 metų amžiaus nenustatytos tapatybės vyriškį.

Tamsiai apsirengęs pėsčiasis nesegėjo atšvaitų, neturėjo jokių šviesą atspindinčių elementų ir tamsoje buvo nematomas.

Pajūrio vairavimo mokyklos instruktorius ir Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojas Saulius Tamokaitis priminė, kad reikalavimas dėvėti atšvaitų įvardintas Kelių eismo taisyklėse ir pastebėjo, kad jų galima turėti netgi ne vieną – taip bus tik dar geriau.

Dar efektyvesnės priemonės yra šviesą atspindinčios liemenės arba žibintuvėliai.

„Pėsčiąjį su žibintuvėliu gali pamatyti pusės kilometro atstumu – tuomet vairuotojas turi daug laiko priimti sprendimą.

Bet ką daryti, kai neblaivus žmogus žmogus guli viduryje kelio?

Kol sugalvosi, ką daryti, jau bus per vėlu – automobilis nuvažiuos tam tikrą atstumą, o sustabdyti jį neįmanoma“, – konstatavo pedagogas.

Pašnekovo manymu, vienas iš būdų įpratinti pėsčiuosius dėvėti atšvaitus – skirti baudas. Šiuo metu už tokį pažeidimą gali būti skirta nuo 20 iki 40 eurų bauda, tačiau S. Tamokaitis siūlo ją padidinti iki 200 eurų.

„Išbėgai į gatvę be atšvaito – pareigūnas iškart skiria baudą. Juk nesudėtinga būtų bent vieną įsisegti į palto kišenę, kaip tai daro estai. Įkišai ranką, ištraukei ir štai jis kabo.

Ar tai būtų sudėtinga? Manau, kad ne“, – galimą sprendimą svarstė jis.

S. Tamokaitis pabrėžė, kad nereikėtų apsiriboti vien baudomis, o dar daugiau dėmesio skirti eismo dalyvių švietimui. Anot pašnekovo, ypatingą efektą turėtų priemonė, kuris leistų pėsčiajam pabūti vairuotojo vietoje.

„Jie turėtų patys patirti, kaip juos be atšvaitų mato vairuotojai tamsiu paros metu“, – kalbėjo instruktorius.

Jis pasiūlė sukurti simuliatorių, kuriame pėsčiasis būtų pasodinamas į vairuotojo sėdynę ir aplinką matytų jo akimis.

S. Tamokaitis pastebėjo, kad pavojingas laikotarpis pėstiesiems prasideda vos tik medžiai numeta lapus. Kai aplinkoje įsivyrauja tamsios spalvos ir atspalviai, juodi ir pilki pėsčiųjų drabužiai tampa puikia maskuote.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad matomumas vairuotojams tampa dar prastesnis, kai ore tvyro drėgmė.

„Dulksna labai sugeria automobilių žibintų šviesą, todėl važiuojant pro tas vietas, kurios nėra gerai apšviestos, juodais drabužiai apsirengę pėstieji žengę į perėją ne visuomet bus matomas.

Jei neturi atšvaitų – vairuotojas jį pamatys privažiavęs prie pat“, – kalbėjo S. Tamokaitis.

Visgi instruktorius pažymėjo, kad dauguma vairuotojų kasdien važiuoja sau įprastais maršrutais ir puikiai žino, kuriose vietose reikėtų būti atsargesniems.

Anot jo, artėjant prie pėsčiųjų perėjos reikėtų bent jau nukelti koją nuo akceleratoriaus.

„Variklis stabdys automobilį ir jums net nereikės spausti stabdžių – transporto priemonė praras kinetinę energiją ir greitis savaime sumažės.

Jei pėsčiasis netikėtai į perėją, galėsite sustoti jo nepartrenkę“, – komentavo pedagogas.

S. Tamokaitis su studentais atliko tyrimą Klaipėdos mieste. Jie pastebėjo, kad vykdami į darbus apie 8 val. ryte atšvaitus turėjo vos 5 proc. pajūrio gyventojų.

Užmiestyje jis patarė vairuotojams stebėti aplinką. Važiuojant pliku lauku, kuriame nėra jokių statinių, tikimybė, kad šalia kelio eis pėsčiasis bus nedidelė.

Tuo metu pravažiavus kad ir nedidelę gyvenvietę reikėtų būti atidesniam.  

„Išvažiavę iš gyvenvietės mažiausiai penkis kilometrus turėtumėte išlikti ypatingai budrūs, nes išlieka didelė tikimybė sutikti apylinkių gyventoją“, – rekomendavo pašnekovas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) primena, kad Pėstieji ir dviratininkai yra labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai. Vidutiniškai per metus Lietuvos keliuose žūsta 95 pėstieji ir 19 dviratininkų.

Išanalizavę 2013–2016 metų eismo įvykius direkcijos specialistai sukūrė Lietuvos keliuose žuvusio pėsčiojo paveikslą.

Pagal jį statistinis žuvęs pėsčiasis yra 51–60 metų vyras, kuris rudens arba žiemos penktadienio vakare tarp 18–21 val. ėjo be atšvaitų neapšviestu užmiesčio keliu.

Rudenį ir žiemą, kai šviesus paros metas yra labai trumpas, žūsta daugiausiai pėsčiųjų – atitinkamai 28 ir 36 proc.  

Net 69 proc. visų žuvusių pėsčiųjų žuvo tamsiu paros metu, todėl labai svarbu esant blogam matomumui ar sutemus nešioti taisyklingai uždėtą atšvaitą, neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti drabužius su šviesą atspindinčiais elementais.

Pranešama, kad 2013–2016 metais nežuvo nė vienas pėsčiasis, kuris buvo su atšvaitais.

Remiantis statistika, daugiausiai pėsčiųjų žuvo penktadieniais (18 proc.), šeštadieniais (17 proc.) ir pirmadieniais (16 proc.), o mažiausiai – ketvirtadieniais (9 proc.).

Svarbus ir paros laikas – net 36 proc. pėsčiųjų žuvo nuo 18 iki 21 val., 19 proc. – nuo 15 iki 18 val.

Vyresni žmonės, senjorai linkę labiau rūpintis vaikais, anūkais, bet ne savimi ir teigia, kad jie tamsoje nevaikšto.

Tačiau išanalizavus statistinius duomenis, paaiškėjo, kad vyresni žmonės ir senjorai dažniausiai pakliūna ir pavojingas situacijas: net 21 proc. žuvusiųjų sudaro 51–60 metų ir 17 proc. – 61–70 metų amžiaus pėstieji.