Avaringiausia vairuotojų grupe išliko patys jauniausi 18–25 metų vairuotojai, tačiau draudikus nustebino senjorai, per metus labiausiai pabloginę avaringumo rodiklius.
Didžiausias avaringumo pokytis – tarp senjorų
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad lyginant 2017 ir 2016 m. duomenis matyti, jog eismo įvykių dažnis padidėjo 4 proc.
„Didžiausią nerimą kelia pokytis garbaus amžiaus vairuotojų grupėje. 80 metų ribą peržengę vairuotojai tradiciškai priskiriami sezoninių vairuotojų grupei, kuri į kelius išrieda tik šiltuoju sezonu, bet panašu, kad ši grupė įpročius keičia.
Jei keliai slidūs ir nesaugūs, noro kažkur važiuoti paprastai nekyla, tačiau pastarosios žiemos buvo itin šiltos. Esant neapsunkintoms eismo sąlygoms važiuoti pasitikrinti situacijos sodybose, soduose atsiranda ir daugiau reikalo, ir galimybių, tad tikėtina, kad senjorai jomis ir naudojasi“, – sakė jis.
A.Žiukelis pastebėjo, kad garbus vairuotojų amžius reiškia patirtį, tačiau ne tokį greitą reakcijos, susiorientavimo laiką, todėl senjorus kvietė būti ypač atsargiais ir budriais.
Pernai senjorai sukėlė vos 1 proc. visų eismo įvykių, tačiau jų avaringumo augimo tempas buvo sparčiausias.
Jauniausi vairuotojai – pavojingiausi
Draudikų duomenimis, jauniausi vairuotojai (18–25 m.) 1,5 karto dažniau sukelia eismo įvykius nei bet kurios amžiaus grupės vairuotojai.
„Deja, bet būtent 18–25 m. amžiaus vairuotojai vis dar dažniausiai patenka į eismo įvykius. Dėl to kalta patirties stoka, išsiblaškymas už vairo, taip pat ir greičio viršijimas bei pavojingas, rizikingas manevravimas.
Eismo įvykiai labai retai kyla dėl kokių nors ypatingų aplinkybių – dažniausiai tai standartinės neapdairumo klaidos: saugaus atstumo nesilaikymas, viršytas greitis, neatsakingi manevrai.
Verta pagalvoti apie tai, kad didžiąja dalimi atvejų „lėčiau“ reiškia tai, kad neteks aiškintis eismo įvykio aplinkybių, pildyti deklaracijos ir dar kurį laiką vaikščioti pėsčiomis, palikus automobilį servise“, – vardijo A. Žiukelis.
Avaringiausias Vilnius
Specialistai atkreipė dėmesį, kad dauguma eismo įvykių pernai įvyko didžiuosiuose miestuose ir pagal šį rodiklį dominuoja sostinė – pernai Vilniuje įvyko 20 proc. visų eismo įvykių.
Kaune pernai įvyko apie 15 proc., o Klaipėdoje – 9,9 proc. eismo įvykių. Tačiau įdomu ir tai, kad didžiausias eismo įvykių augimas praėjusiais metais užfiksuotas Šiaulių rajono savivaldybėje ir Panevėžio mieste.
„Būtent šie du regionai išsiskyrė eismo įvykių dažnio augimu. Šiaulių regiono vairuotojai į eismo įvykius pateko net 2,5 karto dažniau nei praėjusiais metais, o Panevėžio mieste avaringumas augo 30 proc.
Čia jis statistiškai reikšmingas, bylojantis, jog vairuotojų neatidumas ar klaidos baigiasi jei ne tragiškai, tai nuostolingai.
Tiesa, yra miestų, kuriuose avaringumo tendencija mažėjanti – tai Mažeikiai, Kėdainių rajonas, Alytaus miestas ir rajonas, taip pat Trakų rajono savivaldybė“, – vardijo specialistas.
Tikėtina, kad avaringumo pokyčiai yra labiau susiję su objektyvia situacija ir gyventojų skaičiumi toje vietovėje, o ne su vairavimo kultūros pasikeitimais.
„Tai patvirtina duomenys, kad trijuose didžiuosiuose miestuose būtinas ir vietos valdžios įsitraukimas koreguojant ar pertvarkant eismo schemas, atnaujinant sankryžas, bendrą eismo infrastruktūrą.
Taip pat ieškoma patrauklių ir modernių būdų informuoti vairuotojus apie kliūtis, spūstis, skatinti pagarbą ir atsargumą kitų atžvilgiu“, – sako A. Žiukelis.
