Saugumas keliuose – vienas svarbiausių kelininkų tikslų. Jie nuolat ieško inžinerinių sprendimų, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose mažėtų.
Ir jiems tai sekasi. Kauno apskrities valstybinės reikšmės keliuose pernai per dešimt mėnesių žuvo 20 žmonių, šiemet keturiais mažiau – 16.
Prieš vienuolika metų šis skaičius buvo kraupus – 99 žmonės per metus, o pernai – jau tik 29 žuvusieji.
Mažėja ir juodųjų dėmių – kelio ruožų, kuriuose skaudžios nelaimės itin dažnos. Kartais teigiamus pokyčius lemia dideli ir brangūs sankryžų pertvarkymai ar apšvietimas, kartais – pakeistas vos vienas ženklas, o kartais gyvybes gelbėja raginimai nešioti atšvaitus.
Gelbėja inžinieriai
Juodąsias dėmes Lietuvoje nustato Transporto ir kelių tyrimo institutas. Daugiausia jų – septynios – nustatytos Kauno apskrities valstybinės reikšmės keliuose. Tačiau šis skaičius, palyginti su 2016 metais, sumažėjo kone perpus – nuo trylikos.
Juodosiomis dėmėmis vadinami kelio ruožai, kuriuose per pastaruosius ketverius metus įvyko keturi ar daugiau eismo įvykių, o per juos žuvo ar buvo sužeisti žmonės.
„Tokių ruožų dabar keliskart mažiau, nei buvo prieš 5–6 metus. Analizuojame, dėl ko įvyksta nelaimės, ir siūlome Lietuvos automobilių kelių direkcijai pakeitimus.
Juodųjų dėmių labai sumažėjo, kai sankryžas imta pertvarkyti į žiedines. Vos tai padarius jose neįvyksta nė vieno įskaitinio eismo įvykio“, – aiškino „Kelių priežiūros“ Kauno padalinio Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus inžinierius Linartas Kiškis.
Didžiausia juodoji dėmė, kuri išnyko pastaraisiais metais, buvo išvažiavimas iš Marvelės į kelią „Via Baltica“.
„Nebuvo skirtingų lygių sankryžos – reikėdavo vos išvažiavus į kelią sukti į kairę. Paskui buvo padarytas pravažiavimas pro apačią ir užkilimas bei įsiliejimas į kelią. Iškart po šio pakeitimo eismo įvykiai liovėsi“, – prisiminė inžinierius.
Kartais užtenka ženklo
Avarijų mažėjimą lemia ir kitos saugumo priemonės. Kartais tereikia pakeisti vieną ženklą.
„Sankryžoje vietoj šalutinio kelio trikampio ženklo pastatome „Stop“ ženklą. Vairuotojai turi sustoti. Penki iš dešimties sustoja, ir taip išvengiama susidūrimų“, – aiškino inžinierius.
Kitas mažas patobulinimas – saugumo salelė pėstiesiems keturių ar daugiau juostų keliuose. „Pėsčiajam daug saugiau sustoti salelėje, nei lūkuriuoti vidury kelio“, – įsitikinęs L.Kiškis.
Tenka keisti ir horizontalų kelio žymėjimą, salelėse pastatyti oranžinius stulpelius, atskiriant eismo juostas.
Labai daug eismo nelaimių įvyksta dėl viršyto greičio. Jeigu ruože leidžiama važiuoti 90 km/val., o vairuotojai lekia 120 ar 140 km/val., nieko gero nelauk. „Tokių eismo įvykių pasekmės būna kur kas skaudesnės“, – pripažino inžinierius.
Avaringuose ruožuose, suderinę su kelių policija, specialistai leistiną greitį mažina iki 70 ar net 50 km/val. Kai kelerius metus skaudžių avarijų išvengiama, galbūt įrengiamos kitos saugumo priemonės, leistinas greitis vėl padidinamas.
Mažinti leistiną greitį kartais prašo ir gyventojai. „Pavyzdžiui, važiuojant nuo Mastaičių link Pažėrų išsiplėtė gyvenamasis rajonas. Gyventojai prašė įrengti apšvietimą, pėsčiųjų takus, sumažinti leistiną 90 km/val. greitį – užmiestyje padaryti kone miesto sąlygas.
Sumažinome greitį iki 70 km/val., tačiau apšvietimas ir takai brangiai kainuoja.
Žmogus turi suprasti, kad ateina gyventi prie kelio, juk ne kelias ateina į žmogaus kiemą“, – priminė L.Kiškis.
Prašo kalnelių
Saugumą kuria ir saugaus greičio laikymasis. Tam padeda iškilieji kalneliai. Anot specialistų, vos toks kalnelis įrengiamas vienoje gyvenvietėje, tuoj pat jo užsinori ir gretimi miesteliai.
„Tačiau jų nereikia per daug. Būna, kad prie kalnelių gyvenantys žmonės ima skųstis padidėjusiu triukšmu ir vibracija.
Todėl dabar, jeigu nutariame įrengti kalnelį gyvenamojoje vietovėje, surenkame šalia gyvenančių žmonių sutikimus. Jei vienas prieštarauja, iškart atsisakome tai daryti“, – teigė inžinierius.
Duobės Kauno apskrityje gana retai sudrumsčia eismą. Kelininkai kiekvieną dieną vertina kelių kokybę, o atsiradusios duobės nedelsiant užtaisomos.
„Mūsų kelių tarnybos darbuotojai visus valstybinės reikšmės kelius pervažiuoja ir apžiūri pagal nustatytą kelių priežiūros metodiką. Duobės užtaisomos be jokių atidėliojimų. Kartais apie staiga atsiradusias duobes praneša žmonės, paskambinę numeriu 112. Tai irgi labai naudinga“, – pasakojo L.Kiškis.
Jis atkreipė ir žemdirbių dėmesį. Mat jie gali sukelti pavojų į kelią iš dirbamo lauko išvažiuodami purvinomis padangomis.
„Ant asfalto dangos pridrabstytas purvas gali tapti čiuožykla kitiems automobiliams. Už kelio teršimą policijos pareigūnai privalo bausti vairuotoją“, – aiškino inžinierius.
Juodžiausias ruožas
Bene avaringiausias ruožas visoje Lietuvoje buvo ir kol kas išlieka kelio A6 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) ruožas nuo Kauno iki Jonavos. Pernai jame juodavo keturios juodosios dėmės, šįmet – dvi.
„Tame kelyje labai intensyvus automobilių eismas. Dažniausiai ties šviesoforais vieni vairuotojai sustoja užsidegus raudonam signalui, o važiuojantys iš paskos užsisvajoja ir trenkiasi į galą. Taip susižaloja, o įvykis laikomas įskaitiniu“, – dėstė L.Kiškis.
Moko nešioti atšvaitus
Labai didelę reikšmę kelininkai teikia žmonių švietimui. Jie susitinka su gyventojais, kalbasi apie saugumą keliuose, dalija atšvaitus pėstiesiems ar aprengia dviratininkus šviesą atspindinčiomis liemenėmis.
Švietėjišką darbą kelininkams dirbti padeda bendruomenės, bažnyčios, mokyklos. „Vaikai smalsesni nei suaugusieji – visada nori atšvaitų ir mielai juos nešioja“, – sakė L.Kiškis.
Per daugybę metų kelininkai yra išdaliję ne vieną dešimtį tūkstančių atšvaitų.
Per penkiolika metų dėl žmonių švietimo labai sumažėjo žuvusiųjų keliuose. Tačiau dar pasitaiko pėsčiųjų ir dviratininkų, kurie lieka nematomi.
„Žmonės labai išsiblaškę – sėda ant dviračių prieblandoje be jokių liemenių. Sustoju ir tokį aprengiu. O jis teisinasi, kad liemenę turi namie, tik iki parduotuvės ketino pavažiuoti. Nesupranta, kad jį gali sutraiškyti automobilis. Kodėl neapsivilkti liemenės, kai su ja žmogus matomas iš kelių šimtų metrų?“ – svarstė kelininkas.
Padėtis šiek tiek pasikeitė, kai policija ėmė bausti dviratininkus, kurie važiuoja be ryškiaspalvių liemenių.
L.Kiškio manymu, po to 60–70 proc. dviratininkų važinėja tinkamai apsirengę.
Sujungė įmones
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos visos 11 Lietuvos valstybinius kelius prižiūrinčių įmonių sujungtos į vieną valstybės įmonę „Kelių priežiūra“.
Atlikus šį sujungimą planuojama sutaupyti iki 8,5 milijono eurų per metus.
Juodosios dėmės Kauno apskrityje
Aštuoni skaudūs eismo įvykiai prieš dvejus metus įvyko valstybinės reikšmės krašto kelyje 130 Kaunas–Prienai–Alytus, besidriekiančiame per Garliavos miestą. Ši juodoji dėmė išliks mažiausiai dvejus metus. Avarijas šiame kelyje lemia didelis automobilių srautas bei pėsčiųjų neatidumas.
Kelyje 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta, besidriekiančiame palei Nerį važiuojant link Lapių, taip pat yra juodoji dėmė.
Važiuodami iš Kauno į Jonavą vairuotojai turėtų būti itin atidūs prie šviesoforų. Pasitaiko nelaimių, kai iš paskos važiuojantys automobiliai nesustoja ir rėžiasi į sustojusius.
Kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, nuo IX forto link Raudondvario plento, juodosios dėmės ilgis – 471 metras. 2013 metais čia įvyko du, 2014 ir 2016 po vieną įskaitinį eismo įvykį, kai nukentėjo žmonės. Šiame kelyje inžinieriai pasiūlė apšviesti pavojingą kelio ruožą.
Svarbu ir tinkamai apšviesti kelius
Aušrys Kiaunė,„Kelių priežiūros“ Kauno padalinio Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus inžinierius-energetikas
„Apšvietimas turi didelę įtaką saugumui. Pavyzdžiui, kol kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože prie dabartinio Aleksandro Stulginskio universiteto nebuvome įrengę apšvietimo, per metus žūdavo po vieną ar du žmones. Įrengus apšvietimą nežuvo nė vienas. Apšvietus kelią nuo Kauno iki Karmėlavos gerokai sumažėjo įskaitinių eismo įvykių.
Kauno apskrityje keturiolikoje ruožų esame įdiegę išmanųjį apšvietimą, kuris nesumažindamas matomumo taupo elektrą. Galime sumažinti įtampą nuo 230 iki 190 voltų. Tai darome ne piko metu, vidurnaktį, kai mažiau automobilių. Sutaupome maždaug ketvirtadalį energijos. Jei žiemą apšvietimui išleidžiame apie 8 tūkst. eurų per mėnesį, sutaupome apie 1,5 tūkst. eurų.
Be to, pagal elektros suvartojimą greičiau pamatome gedimus, galime juos greičiau pašalinti.
Turime išmaniųjų įrenginių, kurie reguliuoja greitį. Pavyzdžiui, kelyje „Via Baltica“ tarp Garliavos ir Juragių, jei automobilis nori sukti į kairę, atvažiuojantiems priešpriešinio eismo juosta užsidega greičio apribojimas iki 70 km/val. Taip žmogus gali saugiau atlikti manevrą.
Karmėlavoje įrengti du išmanieji pėsčiųjų šviesoforai. Jei vairuotojas viršija leistiną greitį, jam užsidega raudonas šviesoforo signalas. Dėl greičio viršijimo vairuotojas turi kelioms sekundėms sustoti. Kas tai žino, per Karmėlavą važiuoja leistinu greičiu.“
