Sekmadienį, spalio 15 dieną, sostinės Tūkstantmečio gatvėje jis nesuvaldė motociklo ir virtęs ant šono žuvo.
Policijos duomenimis, vairuotojas tą pačią dieną vienam mėnesiui apsidraudė savo itin galingą „Honda CBR1000RR“ motociklą. Jo savininkas - patyręs motociklininkas važinėjantis jau šešerius metus.
Visgi kaip lrytas.lt informavo žuvusiojo artimieji, sekmadienį „Honda“ vairavo ne jis. Į avariją patekęs vaikinas A kategoriją buvo įgijęs vos prieš pusantros savaitės.
Tragiška avarija apie 17 val. 10 min. įvyko Tūkstantmečio ir Panerių gatvių sankirtoje.
Po kritimo jis kurį laiką čiuožė asfaltu ir atsitrenkė į priešingos krypties eismo juostas skiriančią tvorelę. Važiuojamojoje kelio dalyje vyrą dar pervažiavo iš paskos važiavęs motociklininkas.
Atvykę greitosios pagalbos medikai vaikinui padėti nebegalėjo. Jis buvo miręs.
Kodėl jis nesuvaldė motociklo, kol kas nėra tiksliai žinoma, bet specialistai atpažino net patyrusiems vairuotojams pasitaikančią sportinių motociklų bėdą.
Priminė gąsdinantį efektą
Žuvęs vyras vairavo sportinį „Honda CBR1000RR“ motociklą. Jo variklio galia siekia 136 AG, o maksimalus išvystomas greitis – 285 km/val.
„Mash Motors Lietuva“ vadovas Vasaris Prunskas stebėjosi, kad sekmadienio avarija įvyko „lygioje vietoje“. Jo teigimu, vairavimo mokyklos šiais laikais gerai paruošia motociklininkus, o egzaminai „Regitroje“ yra itin griežti.
„Tokie incidentai įvyksta ne dėl blogo pasiruošimo, o todėl, kad motociklininkai neįvertina visų sąlygų“, – komentavo pašnekovas.
V. Prunsko manymu, būtent taip ir nutiko „Honda“ vairuotojui. Įtakos galėjo turėti ir tai, kad jis važiavo kelio vingyje. Pašnekovas neatmetė tikimybės, kad motociklininkas akimirkai buvo praradęs koncentraciją.
„Bet kokia kelio kliūtis ar nelygumas „ištempia“ vairą ir sukuria rezonansą, kurio esant dideliam greičiui faktiškai neįmanoma numalšinti“, – galimą scenarijų iliustravo pašnekovas.
Šis efektas, dėl kurio netgi montuojamas specialus slopintuvas, daugiausia būdingas sportiniams motociklams. Tiesa, šis rezonansas įvyksta važiuojant gerokai didesniu greičiu, nei leidžiamas mieste.
Važiuojant 120–150 km/val. greičiu užtenka ir nedidelio linkio kelyje, kad padėtis taptų nevaldoma ir vairuotojas patirtų avariją.
V. Prunskas pridūrė, kad rezonansą lengviau išprokovuoti, jei motociklas yra netvarkingas – po avarijos, su virintu rėmu ir pan. Pakitusias technines savybes gali lemti ir susidėvėjusi važiuoklė.
Rudenį – papildoma rizika
Jis atkreipė dėmesį, kad rudenį dėl vėsesnės dangos sumažėja ir sukibimas. Patyrę motociklininkai tai puikiai žino, tačiau pradedantiesiems vertėtų žinoti, kad dabar jau negalima važiuoti taip, kaip jie buvo įpratę vasarą.
„Išprovokuoti slydimą, ypač jei tai galingas motociklas, – labai lengva ir viskas vyksta labai greitai“, - konstatavo pašnekovas.
Anot jo, motociklas yra didesnę riziką vairuotojui kelianti transporto priemonė, todėl vairuotojas turi būti pasiruošęs visiems netikėtumams ir iššūkiams – įskaitant nelaimingus atsitikimus.
Pašnekovas skeptiškai vertino policijos tyrėjų galimybes nustatyti, kas iš tiesų nutiko. Anot jo, tikrąsias avarijos priežastis galėtų žinoti tik pats vairuotojas, kurio jau nėra tarp gyvųjų.
V. Prunskas nesureikšmino motociklininko patirties. Jis pažįsta žmonių, kurie be incidentų važinėjo ir 10 ar 12 sezonų, tačiau galiausiai vis tiek parpuolė.
„Visi faktoriai, kurie neveikia vairuojant automobilį, veikia sėdant ant motociklo. Problema ta, kad motociklininkai tai pamiršta“, - pastebėjo jis.
