„Niekada negali žinoti, kur laukia kokia nors pavojinga situacija. Juk nė vienas į avariją papuolęs žmogus nemanė, kad būtent toje vietoje jis su kuo nors susidurs ar nuvažiuos nuo kelio, ar jį partrenks automobilis“, – pokalbį pradėjo vairuojančių moterų asociacijos „Racing Ladies“ prezidentė Asta Jonušienė.
Stebina tėvai
Žinoma moteris, dviejų vaikų mama, pabrėžė, kad atsakingas elgesys kiekvienam turi būti įaugęs į kraują.
„Reikėtų mokyti vaikus nuo pat mažens, kad deramas elgesys kelyje būtų savaime suprantamas. Pavyzdžiui, jeigu darželyje žaidžiant auklėtojos pasakytų, kad važiuojant būtinai reikia prisisegti saugos diržus, vaikas tai žinotų ir galbūt persakytų tėvams.
Nors dabar tikrai daug informacijos apie vaikiškas kėdutes, iki šiol būna, kad sustoju prie kitos mašinos ir matau, jog joje vaikas stovi persisvėręs tarp priekinių sėdynių, nors tėvai priekyje sėdi prisisegę. Net šiurpas nukrečia“, – neslėpė ji.
A.Jonušienė prisiminė abu savo vaikus vežiojusi saugos kėdutėse, nors prieš du dešimtmečius, kai dabar jau suaugusi dukra buvo mažytė, daugybė vairuotojų nerimtai žiūrėjo net į reikalavimą prisisegti diržą, jau nekalbant apie kėdutes vaikams.
„Turėjau didesnį automobilį, „Renault Laguna“, specialiai tam, kad viskas tilptų – ir vežimėlis, ir kėdutė. Ji buvo gerokai paprastesnė nei šiuolaikinės, bet Emilija sėdėjo joje ir net nebuvo klausimų, ar gali būti kitaip.
Taip pat pasakojome vaikams, kad eidami per perėją turi atidžiai pasižiūrėti. Negalima manyti, kad jei eini per perėją, esi teisus ir gali šokti į gatvę. Vairuotojas gali būti sekundei nuleidęs akis, gali nepastebėti“, – kalbėjo pašnekovė.
Bausti ar suprasti?
Anksčiau vaikų stovyklos vadove dirbusi A.Jonušienė užtikrino, kad mažieji labai lengvai priima pamokymus, bet vis dėlto daugiausia įpročių jie perima iš savo tėvų.
Ji tai pastebi ir iš savo vaikų elgesio. „Tėvų pavyzdys labai svarbu. Justas ir dabar, kai važiuojame, sako: „Mama, vairą laikyk abiem rankom.“ Jis dar neturi teisių, bet jau žino, kas gerai, o kas ne, ir vertina, kaip elgiasi kiti“, – apie 15-metį sūnų kalbėjo A.Jonušienė.
Tačiau ji pastebėjo, kad vyresni vairuotojai būna prikaupę nemažai blogų įpročių ir pernelyg pasitiki savo jėgomis.
Pašnekovės manymu, visi turėtų skirti laiko atnaujinti savo žinias, dalyvauti įvairiuose vairuotojų žinių patikrinimo konkursuose ir nelaukti, kol kompetencijų atnaujinimas taps privalomas.
„Gąsdinti nereikia, bet žmogus turi pats suprasti, kad važiuoja ne vienas. Pas mus labai daug negatyvo – praeidami nesisveikina, tai persikelia ir į gatves.
Baudų didinimas nėra išeitis. Žmonės turėtų ne bijoti, o suprasti, kodėl turi elgtis atsakingai. Mane labiausiai paveikia filmukai, kuriuose pasižiūri, kas gali nutikti, arba kai kas nors nutinka kitam žmogui“, – tvirtino A.Jonušienė.
Jos manymu, realių avarijų pasekmių rodymas ir nuolatinis mokymas turi daugiau įtakos elgesiui kelyje nei baudos, nes jei žmogui nekils noro pažeisti Kelių eismo taisyklių, jam nebus ir ko bijoti.
Eismas šalyje suintensyvėjo
Praėję metai Lietuvos keliuose buvo kaip niekada saugūs – žuvusiųjų skaičius sumažėjo net 22,3 proc. – iki 188 žmonių, bet šįmet nelaimių skaičius ir vėl išaugo maždaug dešimtadaliu.
Eismo specialistai pastebi, kad viena galimų to priežasčių – gerokai suintensyvėjęs eismas šalyje. Šįmet lietuviai įsigijo net 20 proc. daugiau automobilių ir daugiau laiko praleidžia kelyje.
Suintensyvėjus keliaujančiųjų srautui nesustoja ir kelių gerinimo procesai, žvyrkelių asfaltavimas, saugumui skirtų infrastruktūros elementų, tokių kaip apšvietimas, saugumo salelės ar žiedinės sankryžos, įrengimas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis pabrėžė, kad saugumas prasideda nuo atsakomybės.
„Labai svarbu nepamiršti ir asmeninės atsakomybės, nesvarbu, ar važiuojate automobiliu, motociklu, ar dviračiu, o galbūt daugiau vaikštote pėsčiomis.
Svarbu paklausti savęs: „Ką aš galiu padaryti, kad man ir aplinkiniams būtų saugiau kelyje?“ Kiekvienas gali rasti atsakymą į šį klausimą.
Jei vieni pasidės telefonus į šalį, kiti nemanys, kad po dar vieno bokalo gali vairuoti, o treti eidami iš namų prisimins prisisegti atšvaitą, didelė tikimybė, kad tą dieną bus bent keliomis nelaimėmis mažiau.
Valstybė gali padėti gerinti eismo saugumą, bet jei žmonės viršys greitį ar vairuos išgėrę, niekas jų neapsaugos.
Kiekvienas kelyje turi jausti atsakomybę – ne dėl galimų baudų, o dėl to, kad pavojus gali būti netikėčiausiose vietose. Vykdoma švietėjiška veikla, diegiamos saugaus eismo priemonės – tai valstybės indėlis į visuomenę.
Bet kiekvieno pažeidėjo sustabdyti neįmanoma, todėl nuo paties žmogaus atsakingumo priklauso, ar jis kelyje nesukels jokio pavojaus ir apsaugos save bei kitus", - sakė jis.
