Po motinos ir dukters žūties kelyje – skausmo ir išlaidų našta

Panevėžio rajone, Velžio miestelyje, gyvenusi septynmetė Austėja Baltrūnaitė Rugsėjo 1-ąją būtų ėjusi į pirmą klasę.

Priešmokyklinę grupę vaikų darželyje lankiusi linksmo būdo, judri ir draugiška mergaitė su džiaugsmu laukė dienos, kai pravers Velžio gimnazijos duris, sutiks naujų draugų.

Priešpaskutinę gegužės dieną darželyje Austėja būtų šventusi išleistuves, o po jų laukė nuotykių kupina vasara – viešnagės pas senelius ir krikšto tėvus, pasiruošimas mokyklai.

Šių metų gegužės 25-ąją Austėją iš Velžio vaikų darželio jos mama Kristina Baltrūnienė pasiėmė apie pietus. Abi vyko į polikliniką pasirūpinti sveikatos pažyma. Prieš kelias dienas jos buvo užsukusios į gimnaziją ir pateikė prašymą priimti į būsimų pirmokų klasę.

Panevėžyje prekybos centre dirbusi K.Baltrūnienė buvo džiugios nuotaikos. 26 metų moters kūno linijos dar neišdavė, kad po širdimi nešioja naują gyvybę.

„Per avariją užgeso ne dvi, o trys gyvybės. Kristina buvo nėščia devynias savaites. Ji buvo graži ir gera. Tik geru žodžiu ją miniu“, – „Lietuvos rytui“ prabilo E.Baltrūnas.

K.Baltrūnienė neseniai savo draugei rokiškėnei Neringai buvo prasitarusi, kad svajonės apie naują gyvenimą ir gausią šeimą pildosi, kad Austėja galbūt turės broliuką. Motina savo dukrelei stengėsi duoti viską, kas geriausia, ir sukurti kuo gražesnę ateitį.

„Mes abu labai rūpinomės mergaite. Kaip toliau reikės gyventi?“ – atsiduso E.Baltrūnas.

Po tragedijos jo sveikata pašlijo. Vyras atsidūrė ligoninėje, jam ne kartą prireikė medikų pagalbos.

E.Baltrūnui vis dar nelengva kalbėti apie tai, ką išvydo lemtingąją gegužės 25-ąją prie Vyčių kaimo, kur kelyje Panevėžys–Velžys žuvo K.Baltrūnienė su dukrele Austėja.

„Tą dieną man į darbą paskambino žmonos draugė. Išgirdęs, kad į avariją pakliuvo Kristinos automobilis, tuo dar netikėjau. Nuskubėjome į įvykio vietą. Iš pradžių neatpažinau sumaitoto automobilio numerio. Visiems sakiau, kad tai – ne Kristinos mašina“, – prisiminė E.Baltrūnas.

Ant kelio Panevėžys–Velžys buvo matyti stabdymo žymės, jis buvo nužertas stiklo šukėmis ir aplaistytas krauju. Ten dirbo didelis būrys gelbėtojų, medikų ir policijos pareigūnų.

Netoliese būriavosi grupelė šventiškai pasipuošusių abiturientų, vis dar nesuvokiančių, dėl kieno kaltės įvyko avarija. Šalikelėje gulėjo šventinė dekoracija – didelė rausva kepurė.

Po kurio laiko 32 metų vyras pagaliau suvokė, kad į sunkvežimį įsirėžęs sumaitotas „Opel Meriva“ priklauso jo žmonai, o juo važiavo ir dukra Austėja. Tada jį ištiko šokas.

„Nuo tos skausmingos minties man galvoje aptemo ir nebesupratau, kas aplinkui vyksta. Man prireikė medikų pagalbos, jie suleido vaistų. Iki dabar blogai jaučiuosi, naktimis nemiegu, nuolat reikia raminamųjų vaistų“, – atsiduso E.Baltrūnas.

Jam sunku suvokti, kam gimnazistams per Paskutinio skambučio šventę prireikė automobilį papuošti nesaugiai pritvirtinta kartonine kepure. Būtent ji ir tapo šiurpios avarijos priežastimi.

Didelė kartoninė skrybėlė tą dieną buvo pritvirtinta ant BMW, kurį vairavo šventiškai nusiteikęs abiturientas.

Per Paskutinio skambučio šventę gimnazistai iš pradžių važinėjosi limuzinu. Prabangia mašina šventinį rytą į mokyklą buvo atvežta auklėtoja Asta Klydžienė.

„Limuzinas, kuriuo mane atvežė, nebuvo papuoštas, nebuvo net balionų. Vėliau, jau po šventės, abiturientai išvažiavo savo automobiliais. Tos mašinos su kepure prie mokyklos aš net nemačiau. Prieš šventę į mokyklą buvo atėję policijos pareigūnai, kalbėjo moksleiviams apie saugų elgesį“, – tvirtino Velžio gimnazijos mokytoja A.Klydžienė.

Prie BMW vairo sėdęs abiturientas vairuotojo pažymėjimą buvo gavęs prieš devynis mėnesius. Pedagogai jį apibūdino kaip patikimą ir šaunų vyruką, nekeliantį problemų.

Šventiškai nusiteikę abiturientai iš gimnazijos nutarė vykti pasifotografuoti į Panevėžį. Tačiau jiems teko ilgam sustoti ir pamiršti tolesnes linksmybes.

Nuo BMW nukritusi skrybėlė iš pradžių atsitrenkė į „Land Rover“, kuris vyko paskui BMW, o tada nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Dekoracija atsidūrė prieš pat K.Baltrūnienės vairuojamą „Opel Meriva“.

Išvydusi netikėtą kliūtį vairuotoja greičiausiai stabdė ir bandė aplenkti kliūtį. Tada jos automobilį sumėtė ir jis atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje. „Opel Meriva“ kaktomuša susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu sunkvežimiu „DAF 95 XF“.

Automobilio „Opel Meriva“ priekinėje keleivio sėdynėje, specialioje vaikiškoje kėdutėje, sėdėjusi Austėja žuvo iš karto. K.Baltrūnienės gyvybė dar kurį laiką ruseno. Į avarijos vietą atskubėję medikai moterį ilgokai gaivino, tačiau jos galva buvo stipriai sužalota.

Po avarijos pražūtingąją skrybėlę apžiūrėję pareigūnai paaiškino, kodėl ji nukrito. Dekoracija buvo perverta virve per popierinę dalį, daugiau pritvirtinimų nebuvo.

Nuo vėjo dviejose vietose popierius suplyšo ir skrybėlė buvo nupūsta nuo stogo.

Avarijos aukos buvo laidojamos Obelių miestelyje Rokiškio rajone. K.Baltrūnienės gimtinės kapinėse gedulingą procesiją pasitiko beveik visas miestelis. Atėjo ir tie, kurie nepažinojo motinos ir mergaitės.

„Manau, ir abituriento šeima turėjo žengti žingsnį, bent gėlių krepšelį galėjo atsiųsti. Bet jokios užuojautos nei iš abituriento, nei iš jo artimųjų nesulaukiau“, – stebėjosi E.Baltrūnas.

Jam pritarė ir sesuo Daiva Baltrūnaitė, žuvusios Austėjos krikšto mama: „Mes nei to abituriento, nei jo tėvų nematėme. Jie mūsų neatsiprašė. O kad jie žinotų, kaip mums sunku, koks skausmas plėšo mūsų širdis!“

D.Baltrūnaitė teigė, kad didžiąją dalį laidotuvių išlaidų apmokėjo jos brolis, taip pat Kristinos motina.

Dukters ir anūkės netekusi moteris, gyvenanti Obeliuose, žurnalistei sakė, kad nesitiki teisingumo.

„O aš tikiu, kad teisingumas nugalės. Nežinau, kas kaltas, kad ta kepurė nukrito, bet jie turėtų bent atsiprašyti. Mes turime visus laidotuvių išlaidų čekius. Jos kainavo labai daug, o abituriento artimieji nedavė nė cento. Mes vis dar tikimės pagalbos. Negi jie neturi širdies? Gal jų sąžinė pagaliau prabils?“ – kalbėjo D.Baltrūnaitė, gyvenanti Rokiškyje.

E.Baltrūnas tvirtino, kad laidotuvėms išleido apie 3 tūkstančius eurų. Dar reikės ir paminklo: „Paminklą turbūt statysime per metines.“

„Austėją mylėjau kaip savo dukterį, nes mes su vyru nesusilaukėme vaikų. Didžiavausi, kad ji bus jau pirmokėlė, kad Rugsėjo 1-ąją ją pasveikinsime. Dabar ši diena mums graudi.

Po išleistuvių šventės darželyje Austėja turėjo vykti į Kupiškio rajoną pas mano tėvus. Ten ją visas kaimas pažinojo, o seneliai labai mylėjo.

Mano motina Danutė vis kartoja: „Tai kur tas Dievas yra, už ką leido tokį vaiką nuskriausti?“ Ir Obelių močiutė be galo mylėjo Austėją. Tai buvo visų mūsų angeliukas. Kiek daug žmonių kenčia skausmą po tos avarijos! Dabar brolio negaliu palikti vieno – jis iki šiol sukrėstas, bijau, kad kas nors neatsitiktų.

Per pusmetį mes patyrėme net keturias netektis – palaidojome mamos brolį, tėvo brolį, o dabar – Kristiną ir Austėją. Mums labai sunku. Verkiu ir verkiu, negaliu liautis“, – susigraudino žuvusios mergaitės krikšto motina D.Baltrūnaitė.

42 metų moteriai gaila ir to abituriento. Pašnekovė svarstė, kad jis galėjo atsakingiau rinktis puošmeną.

„Kam tos dekoracijos iš viso reikėjo? Bet ne jie vieni tą dieną linksminosi netinkamai. Ėjau pro prekybos centrą Rokiškyje ir mačiau, kaip to miesto abiturientai, iškišę galvas per mašinų langus, lakstė“, – pasakojo rokiškėnė.

„Iki šiol netikiu, kad Kristinos ir jos dukrelės nebėra. Mano pusseserė buvo labai gera – visada šypsodavosi, turėjo daug ateities planų. Ta nelemta kepurė sudaužė visas jos svajones. Su tokiomis dekoracijomis ne vieta važinėtis ten, kur yra kitų eismo dalyvių. Švęsti reikėtų tik tam tinkamose vietose“, – kalbėjo K.Baltrūnienės pusseserė Gerda.

Avarija prie Panevėžio sukrėtė ir K.Baltrūnienės drauges, bendradarbes.

„Kai aš sužinojau, kad Kristina žuvo, man net kojas pakirto. Ir aš buvau abiturientė, bet mes šventėme ramiai. O dabar vis tenka išgirsti apie tragedijas. Man gaila ir Kristinos, ir to vaikino, kuriam visas gyvenimas dar prieš akis“, – kalbėjo artima žuvusiosios bičiulė.

Jai pritarė ir viena geriausių K.Baltrūnienės draugių Neringa: „Manau, kad kalčiausia yra tradicija švęsti su automobiliais, jais puikuotis. Todėl jos reikėtų atsisakyti. Tegul moksleiviai per šventes laksto laukais, miškais, bet pėsčiomis. O tam abiturientui aš nelinkiu kalėjimo. Tegul jis nugyvena tokį gyvenimą, apie kokį svajojo Kristina ir jos labai gabi dukrelė Austėja.“

Abiturientui, kuris vežė kartoninę kepurę, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus. Jie pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5-ąją dalį. Jaunuoliui gresia iki 8 metų nelaisvės.

Pareigūnai pasakojo, jog įvykus avarijai jis nenorėjo jų klausyti, nes dar nesuvokė, kad galbūt dėl jo kaltės žuvo žmonės.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Panevėžio pareigūnai dar laukia specialistų išvadų. Nuo jų priklausys tolesnė tyrimo eiga.

„Reikės nemažai laiko. Daiktas (dekoracija. – Aut.) nėra sunkus, bet jis didelis. Todėl specialistai turi tarti žodį, kodėl įvyko avarija. Galbūt dar prireiks atlikti ir eksperimentą“, – paaiškino Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė.

Vos tik įvyko avarija, abituriento artimieji nuskubėjo į Panevėžį ir pasirašė sutartį su vienu geriausių miesto advokatų Vytautu Kupcikevičiumi. Jų paprašytas teisininkas nedelsdamas nuvyko į avarijos vietą.

„Taip, aš buvau avarijos vietoje. Kūnai jau buvo išvežti. Situacija nestandartinė, labai įdomi, mano praktikoje dar tokios nebuvo. Būna, kad krovinys nukrinta, o čia – butaforija. Neaišku, ar ta butaforija tapo netikėta kliūtimi. Kol nėra specialistų išvadų, mes nežinome, kiek tos kaltės yra. Manau, kad byla gali pasiekti net Aukščiausiąjį teismą ir jis padės galutinį tašką. Mano ginamasis dabar labai išgyvena, todėl apie avariją su žurnalistais kalbėti nenori“, – teigė V.Kupcikevičius.

Teisininkė Eligija Norkienė, atstovaujanti našliui E.Baltrūnui, patvirtino, kad šis procesas nebus lengvas.

„Jie turbūt įrodinės, kad vaikinas nekaltas. Jam ši byla – smūgis ateities karjerai. O mes įrodinėsime, kad jis kaltas. Žuvusiosios vyras labai išgyvena. Abituriento šeima jo neatsiprašė, per laidotuves ir finansiškai nepadėjo.

Tai parodo tos šeimos vertybes, požiūrį į svetimą nelaimę. Nors paprastai po tokių avarijų bent užuojauta pareiškiama iš žmogiškumo – nesvarbu, ar jautiesi kaltas, ar ne. Jei jaunuoliui gėda ar nedrąsu, galėjo tai padaryti padedamas tėvų“, – kalbėjo patyrusi teisininkė iš Panevėžio.

Išlaikęs abitūros egzaminus jaunuolis įstojo į aukštąją mokyklą. Neseniai į socialinį tinklą jis įkėlė jausmingą nuotrauką, kurioje įamžino bučinį su širdies drauge.

Rezonansinę bylą tiriantys pareigūnai svarstė, kad įvairios abiturientų šventės turėtų vykti santūriau. Ant automobilių neturėtų būti jokių dekoracijų – nei kepurių, nei sparnų, nes tai kelia pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

„Kasmet per šimtadienį, Paskutinį skambutį, išleistuves ir kitas šventes įvyksta tragedijų. Gavę vairuotojo pažymėjimus moksleiviai trokšta dėmesio, todėl laksto išlindę iš mašinų, apsikarstę balionais. Jie turi žinoti, kad dėl chuliganiško vairavimo gali netekti vairuotojo pažymėjimo“, – kalbėjo ne vienos kraupios avarijos aplinkybes tyrę pareigūnai.

Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis pažadėjo, kad per būsimas moksleivių šventes jo ugdymo įstaigoje bus elgiamasi kitaip: „Apie automobilių puošmenas nebus net kalbos! Ir rugsėjį kalbėsimės su mokiniais, ypač vyresniųjų klasių, kaip derėtų švęsti.“

Direktorius buvo nuvykęs į Obelius, kur buvo pašarvotos K.Baltrūnienė ir jos dukrelė Austėja. Mokyklos vadovas atidavė pagarbą mergaitei, kuri turėjo tapti Velžio gimnazijos pirmoke.