Dangos mėginiai ketvirtadienį buvo paimti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Buivydžiai-Lavoriškės-Kena aštuntajame kilometre.
Šio kelio rekonstrukcija buvo baigta 2014 metų liepos mėnesį, tačiau praėjus vos trims metams jau pastebimi skersiniai ir išilginiai įtrūkimai.
Būklė tik blogės
Kaip pažymėjo direkcijos vadovo vyriausiasis patarėjas Vitalijus Andrejevas, tai tik preliminarūs pastebėjimai, kurie matomi plika akimi. Tiksliau pasakyti galės po to, kai laboratorijoje bus atlikti asfalto dangos ir pagrindo sudėties tyrimai.
Anot specialisto, pagrindo kokybė taip pat labai svarbi – tam, kad kelias tarnautų, jam lyg namui reikalingas geras pamatas. Vienas iš reikalavimų – 90 procentų pagrindui naudojamo mišinio turi būti skaldytos dalelės.
„Pagal tai, ką mes šiandien matome, kyla abejonių, ar šio reikalavimo buvo laikomasi“, – komentavo V. Andrejevas.
Jis negalėjo atsakyti, kiek dar galėtų tarnauti toks kelias, tačiau, anot specialisto,trūkimai akivaizdūs. Dangoje plika akimi matomi nedideli plyšiai, kurie veikiant vandeniui labai greitai plėsis.
„Tokia danga, be abejonės, nelaikys taip ilgai, kaip buvo numatyta projekte“, – konstatavo direkcijos atstovas.
Asfalto dangos storio neatitikimas tikrintame kelyje siekė 10 proc.
Ilgą laiką rangovams tokia paklaida buvo leidžiama. Direkcijos atstovai neatmetė galimybės, kad šiuo atveju tuo buvo piktnaudžiaujama.
Garantija – iki 20 metų
LAKD vadovas Egidijus Skrodenis pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojantį statybos įstatymą ir civilinį kodeksą, penkerius metus rangovas visapusiškai atsako už kelią.
Paslėptiems, t.y. po asfalto sluoksnių atliktiems darbams, taikoma 10 metų garantija, o tyčia padarytiems pažeidimams – net 20 metų.
„Į pastarąją kategoriją tokie dalykai, kaip pernelyg plonas sluoksnis, panaudotos netinkamos medžiagos ir kt. Jie privalo už tai atsakyti ir suremontuoti kelią, kaip pridera“, – sakė direkcijos vadovas.
Jei nustačius pažeidimus rangovai nesutiks sutvarkyti kelio, bus kreipiamasi į teismą.
Anot E. Skrodenio, tokiu atveju galimi du scenarijai: arba rangovas bus įpareigotas už savo lėšas suremontuoti kelią, arba direkcija suras, kas tai padarytų, o jam atsiųs sąskaitą.
Pradiniam tikrinimo etapui atrinkti įvairiuose šalies regionuose 33 naujai nutiestų ar rekonstruotų kelių projektai.
Dalis projektų buvo pasirinkti atsitiktiniu būdu, o kiti – pagal pastebimus akivaizdžius defektus.
Pirmųjų 10 objektų tyrimų rezultatus numatoma gauti iki šių metų pabaigos, o likusių 23 – iki 2018 metų birželio 15 dienos.
Sieks užtikrinti kokybę
Susisiekimo ministerijos duomenimis, 60 proc. asfaltuotų kelių Lietuvoje yra blogos arba patenkinamos būklės. Ministro Roko Masiulio teigimu, tokia situacija yra netoleruotina.
„Aš nesuprantu, kur visos priežiūros institucijos buvo anksčiau, kodėl toks tyrimas atliekamas tik dabar? Bet geriau vėliau negu niekada“, – komentavo jis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad bus siekiama, jog už prastus kelius Lietuvoje atsakingi asmenys prisiimtų atsakomybę, tačiau pagrindinis atliekamo išsamaus audito tikslas – kiek kitoks.
„Lietuvoje keliai nuo šiol turi būti tiesiami kokybiškai – rangovai turi žinoti, kad jie bus visą laiką tikrinami.
Mes neturime tiek daug pinigų, kad galėtume sau leisti juos nuolatos remontuoti“, – kalbėjo R. Masiulis.
Specialistų teigimu, pernelyg greitą kelio susidėvėjimą gali lemti įvairios priežastys.
Tai ir projektavimo klaidos, nekokybiškas rangovų darbas, netinkamos kelyje panaudotos medžiagos, taip pat norminių dokumentų spragos bei nekruopštus, nereiklus techninės priežiūros darbas.
Taisys pasenusius dokumentus
E. Skrodenis pripažino, kad dalis kelių statybos norminių dokumentų yra pernelyg painūs, be to kai kurie jų likę dar nuo sovietinių laikų.
„Direkcijai įgijus naujos patirties juos reikia tiesiog perrašyti, juolab, kad medžiagos ir kelių tiesimo technologijos gerokai pasikeitė“, – komentavo direkcijos vadovas.
Taip pat bus keičiamas ir kelių tiesimo darbų kontrolės mechanizmas. Pagal Švedijos, Vokietijos, Olandijos ir Lenkijos kolegų pavyzdžius techninė priežiūra bus visiškai pertvarkyta.
„Didesnė atsakomybė teks objekte dirbančiam prižiūrėtojui – jis nuolatos turės būti darbo vietoje“, – sakė jis.
LAKD ketina investuoti į techniką, kuri pravažiuodama automatiškai skenuotų kelią ir skirtingus jo sluoksnius. Tokia sistema viską atliktų pati, todėl anot E. Skrodenio, duomenų suklastoti būtų neįmanoma.
