Tiek sausakimšame mieste, tiek užmiesčio keliuose išlaikyti budrumą ir užtikrinti savo bei kitų eismo dalyvių saugumą kiekvienam vairuotojui rudenį tampa išbandymu.
Nepastebėtas greičio ribojimo ženklas, staigiai į pėsčiųjų perėją išbėgęs pradinukas ar netikėtai užsižiebę priešais važiuojančio automobilio stabdžių žibintai – tokiose situacijose padėti gali išankstinis pasirengimas intensyvaus eismo sezonui ir pagalbinės automobilio sistemos.
Profesionalų patarimai
Kaip persiorientuoti iš atostogų režimo ir išvengti išsiblaškymo vairuojant? Kokios dažniausios eismo situacijos pasitaiko vėl atgijusiame mieste ir kam sėdint už vairo skirti ypatingą dėmesį?
Į šiuos ir kitus saugaus eismo klausimus atsako „Vilniaus sportinio vairavimo centro“ komandos narė, konkurso „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2017“ nugalėtoja Olga Židovlenkova.
„Rugsėjo mėnesį mieste padaugėja avarijų, kylančių dėl elementarių saugaus greičio ar atstumo nepaisymo bei nesižvalgymo per veidrodėlius. Labai dažnai po atostogų grįžę į miestą mes pernelyg atsipalaiduojame ir pamirštame stebėti aplinkinius eismo dalyvius.
Ir to vienintelio karto pažiūrėti į veidrodėlį gali neužtekti, nes kitas eismo dalyvis gali labai greitai atsirasti šalia Jūsų“, – pasakoja profesionali vairuotoja.
Jos teigimu, dažnai prie avarinių situacijų susidarymo prisideda ir viršytas leidžiamas greitis.
„Neretai tenka susidurti su pasiteisinimais, kad didmiesčio gyvenimo tempai verčia lėkti arba visi viršija, todėl nenori stabdyti eismo.
Greičio apribojimai yra apskaičiuoti dėl jūsų ir kitų saugumo, todėl labai svarbu paisyti taisyklių. Nepamirškime, kad rugsėjo mėnesį ypatingas dėmesys skiriamas greičio kontrolei“, – atkreipti dėmesį į tai, kokiu greičiu važiuojate, pataria O. Židovlenkova.
Instruktorė paaiškino ir klaidas, daromas pasirenkant saugų atstumą kelyje. „Žmonės linkę galvoti, kad važiuojant kuo arčiau kito automobilio, niekas „neįlįs“ priešais, o sankryžą kirs daugiau mašinų. Tačiau tam tikras atstumas būtinas tiek dėk Jūsų, tiek dėl kitų eismo dalyvių, – įspėja O. Židovlenkova.
– Visų pirma, važiuodami pernelyg arti kito automobilio rizikuojate atsitrenkti į jį, taip sukeldami dar didesnę kliūtį kitiems eismo dalyviams. Kai tarp kitų automobilių nėra saugaus atstumo, kitiems sunku įsilieti į pagrindinį srautą ir kemšasi kitos eismo juostos ar net gatvės.“
Pirmiausia – saugumas
Pavyzdžiui, aktyvioji avarinio stabdymo sistema su pėsčiųjų aptikimo funkcija, veikianti važiuojant iki 50–60 km/val. greičiu, analizuoja automobilio aplinką, stebėdama stovinčius ir judančius pėsčiuosius ir prognozuodama tolimesnę jų judėjimo kryptį.
Ši sistema vairuotoją perspėja apie automobilio susidūrimo su pėsčiuoju riziką ir automatiškai įjungia stabdžius ar visiškai sustabdo automobilį, kai nustatoma neišvengiamo susidūrimo rizika, o vairuotojas nereaguoja į ankstesnius perspėjimus.
Taip pat ši sistema fiksuoja staigų priešais važiuojančių automobilių stabdymą, atitinkamai sumažindama greitį arba sustabdydama vairuojamą automobilį.
Prie saugaus vairavimo prisideda ir adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema, veikianti važiuojant 50–160 km/val. greičiu, bei apie išvažiavimą iš eismo juostos perspėjanti sistema, kuri vairuotoją perspėja juntamais signalais pavyzdžiui, vietoj garso signalo ji priverčia vibruoti vairą.
Eismo juostos palaikymo funkcija, veikianti važiuojant 70–160 km/val. greičiu. Vos nevalingai automobiliui nukrypus iš eismo juostos, ši įranga automatiškai perima vairo kontrolę, išlaikydama jį eismo juostoje.
Geriausias aplinkos žvalgas
Pasak „Vilniaus sportinio vairavimo centro“ komandos narės, intensyviame eisme dažnai kyla keblumų persirikiuojant į gretimą eismo juostą, o tokiu atveju didžiule pagalba vairuotojams tampa automobilių gamintojų pasitelkiamos specialiosios sistemos.
Aklosios zonos stebėjimo sistema su jutikliais aptinka aklosiose vairuotojo regos lauko zonose esančias transporto priemones, įskaitant motociklus ir dviračius.
Jei aptikta transporto priemonė aklojoje zonoje užtrunka ilgiau nei sekundę, šoniniame veidrodėlyje kaip mat užsidega perspėjanti lemputė. Ši sistema veikia, važiuojant nuo 30 iki 140 km/val. greičiu ir įneša savo indėlį į visiems saugesnį eismą.
Automatiškai perjungiamos tolimosios ir artimosios priekinių žibintų šviesos reaguoja į priešpriešais atvažiuojančių automobilių šviesas, taip padedant išvengti kitų eismo dalyvių akinimo, tuo pačiu leidžiant vairuotojui nesukti galvos dėl šviesų valdymo.
Aplinkos stebėjimo įranga užtikrina, kad nepražiopsosite eismo ženklų ir įspėja apie greičio ribojimus bei viršytą greitį – už tai atsakinga eismo ženklų atpažinimo sistema.
Priekiniai, galiniai ir šoniniai atstumo jutikliai bei galinio vaizdo kamera palengvina manevravimą ir leidžia išvengti nedidelių susidūrimų bei įbrėžimų, kiekvieną dieną sukiojantis ankštose teritorijose.
Lengvai pasistatyti automobilį padeda speciali funkcija. Vairuotojas nurodo, kokio tipo stovėjimo vietos (statant lygiagrečiai, statmenai ar įstrižai) jis ieško.
Važiuodamas mažesniu, nei 30 km/val. greičiu, automobilis matuoja visas galimas vietas. Suradusi tinkamą vietą, sistema apskaičiuoja reikiamą trajektoriją ir perima automobilio vairavimą, vairuotojui palikdama valdyti tik automobilio pedalus bei perjungti pavaras.
Galiausiai automobilis pasirūpins, kad nepamirštumėte pailsėti. Dėl nuovargio nustatymo funkcijos judėjimo trajektorija nuolat stebima. Nustačius vairuotojo nuovargį, jis perspėjamas tiek vaizdo, tiek garso signalais – tokiu būdu automobilis ragina sustoti, mažumėlę pailsėti ar išgerti kavos, ir tik tuomet saugiai tęsti kelionę toliau.
Pažangiosios pagalbinės vairavimo sistemos už vairo leidžia jaustis ramiau ir saugiau, ypač – vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis.
„Truputis kultūros kelyje, situacijos prognozavimo bei racionalumo, mažiau dairymosi į mobilųjį telefoną vairuojant – ir rugsėjis Jums nebebus baisus“, – trumpai patarimus apibendrina O. Židovlenkova bei palinki saugaus ir gero kelio.
