Miestuose vasarą galima išvysti tiek savo malonumui važinėjančius, tiek ir į darbą, iš jo ar kitais reikalais ant dviračių skubančius gyventojus, o savaitgaliais sutikti ne vieną drauge pedalus minančią šeimą.
Tiesa, draudikai sako, kad nors dviračių kultūra šalyje ir auga, tačiau vis dar pasitaiko ir nemažai nelaimingų atsitikimų, kurių metu dviratininkai nukenčia ir patiria įvairaus sunkumo traumas.
Privalo laikytis taisyklių
„Važiavimas dviračiu visuomet yra susijęs su tam tikromis rizikomis, tačiau imdamiesi būtinų atsargumo priemonių dviratininkai gali jas gerokai sumažinti ir apsaugoti save.
Saugus važiavimas dviračiu visuomet prasideda nuo kelių eismo taisyklių laikymosi, tačiau vien tuo neapsiriboja. Galima pasistengti sumažinti ne tik pačių nelaimių tikimybę ir sušvelninti galimas jų pasekmes.
Pavyzdžiui, tokios apsaugos priemonės kaip šalmas nebūtinai padės išvengti kritimų ar susidūrimų, tačiau, tikėtina, padės išvengti rimtų sužalojimų, o kartais galbūt net ir išgelbės gyvybę“, – sako „Ergo Insurance“ draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Anot jo, dviračiais važinėjantys lietuviai vis dažniau stengiasi pasirūpinti ne tik šalmu ar kitomis apsaugomis, bet ir tvarkinga dviračio technine būkle – gerais stabdžiais, garsiniu signalu, kelyje matomu būti padedančiais atšvaitais ir žibintais.
Tuo metu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Zubrickas sako, kad įvairias traumas patyrusių dviratininkų prasidėjus dviračių sezonui sulaukiama kasmet.
Tiesa, šiemet kol kas jų kiek mažiau dėl lietingos ir laisvalaikiui lauke ne tokios palankios vasaros pradžios.
Gresia įvairios traumos
„Dviratininkai nelaimingai pasibaigusių kritimų ar susidūrimų metu patiria įvairių sužalojimų, tačiau dažniausi iš jų yra stiprūs nubrozdinimai ir trumpųjų kaulų lūžiai.
Tipiniai yra ir raktikaulių lūžiai bei žastikaulių išnirimai, įvairių kūno vietų patempimai. Taip pat pasitaiko ir galvos traumų. Pastarosios daugeliu atvejų yra važiavimo be šalmo pasekmė“, – sako A. Zubrickas.
Anot gydytojo, patiriamų traumų rimtumas priklauso nuo smūgio ar susidūrimo jėgos – kuo ji didesnės, tuo pasekmės rimtesnės.
Kadangi dviračiu dažnai važiuojama 20–30 km/val. ar didesniu greičiu, jėga gali būti nemenka, todėl kritę ant žemės dviratininkai ne tik sugeria smūgio jėgą, bet ir ridenasi, čiuožia asfaltu. Dėl to neretai patiriami daugybiniai kūno sužalojimai, stiprūs nubrozdinimai.
T. Nenartavičiaus teigimu, tai, kad dviratininkai Lietuvoje įpranta rūpintis savo saugumu, o važinėdami nori jaustis labiau užtikrinti rodo ir dviratininko draudimo populiarėjimas.
Nuo važiuojant dviračiu patirtų nelaimingų atsitikimų, kitiems asmenims padarytos žalos ir dviračio vagystės rizikų saugantį draudimą nuo metų pradžios jau pasirinko 590 dviratininkų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet šalies keliuose buvo sužeisti 92 dviratininkai, o keturi eismo įvykiai baigėsi dviratininkų mirtimis.
Pernai Lietuvoje policijos užfiksuotų eismo įvykių metu sužeistų dviratininkų skaičius iš viso siekė 230. Keliuose praėjusiais metais žuvo 17 dviratininkų.
