Kai kurios tų sistemų žinomos jau dešimtmečius ir yra būtinos kiekviename naujame automobilyje, kai kurios paplito tik pastaraisiais metais ir dar yra bandomojoje stadijoje. O kurias gi sistemas galima vadinti pačiomis svarbiausiomis?
Išskirti sistemas pagal svarbą sudėtinga, tačiau visas jas galima suskirstyti į dvi dalis: tas, kurios privalomos visuose naujuose automobiliuose ir tas, kurios padeda saugiai vairuoti, bet privalomos dar nėra. Tikėtina, jau artimiausiais metais privalomųjų sąrašas bus papildytas.
Svarbiausios – būtinos
Daugelis vairuotojų žino trijų raidžių trumpinį ABS. Tai – stabdžių antiblokavimo sistema, neleidžianti čiuožti ratams nuspaudus stabdžių pedalą.
ABS leidžia išlaikyti automobilio kontrolę – šis reaguoja į komandas vairu net ir maksimaliai stabdant. Kita vertus, ABS ant sausos kelio dangos kiek pailgina automobilio stabdymo kelią, tačiau sistemos suteikiami privalumai gerokai atsveria trūkumus.
ABS leidžia išlaikyti automobilio kontrolę – šis reaguoja į komandas vairu net ir maksimaliai stabdant. Kita vertus, ABS ant sausos kelio dangos kiek pailgina automobilio stabdymo kelią, tačiau sistemos suteikiami privalumai gerokai atsveria trūkumus.
Pirmą patentą už „sistemą, neleidžiančią užsiblokuoti ratams“, „Bosch“ gavo dar 1936 metais tačiau plačiau ji išplito paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais, o nuo 2004-ųjų tapo privaloma kiekvienam naujam Europos Sąjungoje parduodamame automobilyje.
Nuo 2016 metų ši sistema jau montuojama ir į visus ES parduodamus motociklus.
Elektroninė stabilumo sistema, įvairių gamintojų vadinama įvairiai (ESP, ASR, DSC ir t.t.), leidžia greičiau ištiesinti slysti pradėjusio automobilio trajektoriją: ji turi galimybę stabdyti kiekvieną automobilio ratą individualiai.
Kita vertus, ši sistema be vairuotojo įsikišimo tampa beverte – būtent transporto priemonės valdytojas turi nurodyti, į kurią pusę nori važiuoti, o ESP stengsis automobilį pakreipti ta puse, į kurią pasuktas vairas.
ESP sistema visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose kaip standartinė įranga montuojama nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos. Nors daugelis automobilių šią sistemą turėjo ir anksčiau, nuo šios datos ji tapo privalomai montuojama į visus automobilius.
Pagalba vairuotojui
Minėtos sistemos pagal veikimo principą yra panašios su likusiomis, tačiau skirtumas vienintelis: anksčiau minėtos yra privalomai montuojamos į kiekvieną naują automobilį, o šios dažniausiai yra tik papildomos įrangos sąraše.
Kokios tai sistemos? Kaip pagrindines galima įvardyti kelio ženklų atpažinimo ir nurodymo funkciją, apie išvažiavimą iš eismo juostos įspėjančią sistemą, vairuotojui nematomos („aklosios zonos“) stebėjimo sistemą, vairuotojo nuovargio stebėjimo sistemą. Jos šiandien montuojamos į daugelį automobilių.
Kitas elektroninių sistemų lygis – kai jos ne tik įspėja vairuotoją apie kitus įvykius, bet ir pačios imasi veiksmų. Tokios funkcijos – pirmas žingsnis visiškai savavaldžių automobilių link ir čia daugelis gamintojų lenktyniauja, kuris gi pirmas pasiūlys tobulesnę kiekvienos sistemos versiją.
Prie tokių sistemų galima priskirti aktyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą. Ji veikia kaip ir paprastas tempomatas (visuomenėje geriau žinomas „autopiloto“ pavadinimu), tačiau specialus radaras stebi priekyje važiuojančias transporto priemonę.
Jeigu ši sulėtėjo, sistema valdomo automobilio greitį taip pat atitinkamai sumažins. Kai kuriuose automobiliuose, pavyzdžiui, „Audi“, „Peugeot“ ar „Volvo“, tokia sistema veikia iki visiško sustojimo bei yra itin naudinga ne tik greitkeliuose, bet ir eismo spūstyse.
Kai kurie automobiliai taip pat gali patys įvažiuoti į stovėjimo vietą. Tai – itin tikslus, tačiau ganėtinai lėtas procesas, tad patyrę vairuotojai šią procedūrą greičiau atlieka patys.
Saugumą keliuose itin padidinanti sistema – autonominis stabdymas. Kai kurie automobiliai šiandien jau gali būti komplektuojami su sistema, kurios radarui užfiksavus priekyje kliūtį, ji automobilį sustabdys ir išvengs avarijos arba bent jau ženkliai sumažins jos pasekmes.
Šios sistemos skirstomos į kelis lygius pagal veikimo greitį – vienos pritaikytos miestui ir veikia važiuojant nedideliu greičiu, kitos puikiai funkcionuoja ir greitkeliuose. Kai kurios fiksuoja tik didelius objektus, pvz. automobilius, o kitų jautrūs radarai pastebi ir gatvėje atsidūrusius gyvūnus ar žmonės bei imasi stabdymo veiksmų.
