Iki šių metų spalio šalies keliuose tokia įranga veiks 25 ruožuose, tačiau tai tik įžanga. Per artimiausius trejus metus kontroliuojamų atkarpų skaičius padidės iki 125.
Direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis patikino, kad sprendimą įsigyti tiek daug sektorinių greičio matuoklių lėmė jų efektyvumas.
Pasak jo, kitos priemonės – momentinio greičio matuokliai ar greičio kalneliai – veikia tik trumpoje atkarpoje. Tuo metu sektoriniai apima mažiausiai 3,5 kilometro atstumą.
Anot pašnekovo, jie itin naudingi priemiestinėse zonose, taip pat miesteliuose ar gyvenvietėse, kuriose maksimalus leistinas greitis yra 50 km/val.
Patogiausias sprendimas
E. Skrodenis paaiškino, kad norint priversti vairuotojus ilgesniame ruože išlaikyti saugų greitį reikėtų maždaug kas 300 metrų įrenginėti standartines inžinerines priemones - kalnelius ar saleles..
„Tačiau jos turi savo šalutinį efektą – pavyzdžiui, dėl greičio kalnelių kyla papildomas triukšmas. Jeigu įrengsi tokį po langu, žmogus gali ir neužmigti“, – komentavo E. Skrodenis.
Tuo metu įrengus vidutinio greičio fiksavimo kameras vairuotojų tempą kontroliuoti yra labai paprasta. Ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuojamas automobilio numeris, o greitis paskaičiuojamas pagal tai, kiek laiko prireikė nuvažiuoti matuojamą atstumą.
Be to, kaip pažymėjo LAKD vadovas, tokia įranga kainuoja gerokai pigiau nei momentiniai greičio matuokliai, o ją sumontuoti kelininkams yra gerokai paprasčiau nei pertvarkyti sankryžą ar įrengti greičio kalnelį.
Šiuo metu sektoriniai matuokliai montuojami pavojinguose ruožuose – kelio vingiuose, atkarpose su šalutiniais keliais ir kt.
E. Skrodenis sakė, kad prie išmaniųjų technologijų priskiriami sektoriniai matuokliai vis plačiau naudojami visoje Europoje – jie veikia Čekijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų šalių.
Pakeis greičio kalnelius
Įrengiant šiuos matuoklius greičio kalneliai atskira tvarka nebus išmontuojami, tačiau dalis jų po susidėvėjimo nebus pakeisti naujais.
„Kai kuriose vietose tų kalnelių tiesiog nereikės atnaujinti, nes juos pakeisime modernesnėmis inžinerinėmis priemonėmis“, – komentavo direkcijos vadovas.
LAKD iš viso valdo 139 stacionarius greičio matuoklius. Seniausi iš jų buvo įrengti prieš devynerius metus, todėl sparčiai sensta. Dalis jų laikui bėgant taip pat bus pakeisti sektoriniais.
E. Skrodenis paaiškino, kad tai lemia yra patrauklesnė tokių matuoklių kaina. Momentinio greičio matavimo įranga turi būti labai tiksli, todėl kainuoja itin brangiai.
Taip pat vienas matuoklis fiksuoja tik viena kryptimi važiuojantį transportą.
Nauji stacionarūs matuokliai bus montuojami, tačiau tai bus tik pavieniai atvejai.
Vairuotojai šiek tiek mažiau stebimi bus automagistralėse. Kaip paaiškino direkcijos vadovas, dėl didelio leistino greičio čia jų montuoti tiesiog nėra prasmės.
Įrenginės palaipsniui
Remiantis statistika, automagistralėse nutinka mažiau eismo įvykių arba juos lemia ne greičio viršijimas.
„Problemos dėl greičio viršijimo kyla priemiestiniuose ruožuose, kelio vingiuose, įkalnėse ir nuokalnėse – ten ir bus statomi sektoriniai matuokliai“, – sakė E. Skrodenis.
Jis atkreipė dėmesį, kad direkcija pastaraisiais metais šiek tiek pakeitė savo darbo specifiką. Inžinerines priemones stengiasi įrengti pavojingose vietose dar prieš ten įvykstant įskaitinėms avarijoms.
„Su kolegomis iš Suomijos esame sukūrę sistemą, kuri leidžia identifikuoti vietas, kuriose eismo įvykio tikimybė yra didesnė. Ten ir taikome saugumo priemones“, – komentavo direkcijos vadovas.
E. Skrodenis sakė, kad sektoriniai matuokliai įrengiami palaipsniui – kasmet bus įsigijama po 20–25 komplektus.
Jis juokavo, kad galbūt iki 2020 metų vairuotojų sąmoningumo lygis gerokai pakils ir neprireis tiek daug greičio fiksavimo įrangos. Sutaupytos lėšos būtų skiriamos žvyrkelių asfaltavimui ir kelių remontui.
