Nuo 1995 metų rengiamas konkursas „Saugokime jaunas gyvybes kelyje“ – vienas masiškiausių saugaus eismo renginių, kuriame moksleiviams dalyvauti ne tik naudinga, bet ir įdomu.
Konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes, o šiemet bendras jų skaičius viršijo 50 tūkstančių.
Net 43 tūkstančiai moksleivių dalyvavo „Šviesoforo“ varžybose, skirtose pradinių klasių moksleiviams. Nacionalinis etapas vyko Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykloje. Jame dalyvavo 18 geriausiai atrankos etapuose pasirodžiusių komandų – po keturis vaikus kiekvienoje.
Varžybų rengėjai neprisimena atvejo, kad varžybose nedalyvautų nė viena Panevėžio komanda, itin aktyvūs Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos (Šiaulių r.) vaikai.
Praktinės žinios – būtinos
„Šviesoforo“ varžybose moksleiviams reikėjo ne tik prisiminti svarbiausias pėstiesiems skirtas Kelių eismo taisykles, bet ir praktiškai jas pritaikyti.
Dvi rungtys vyko netoli mokyklos, Šiaurės prospekte. Stebint policijos pareigūnams vaikams reikėjo įveikti reguliuojamą ir nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.
„Labai naudinga, kai teorinės vaikų žinios derinamos su praktinėmis užduotimis, kurios nesiskiria nuo kasdienio vaikų poreikio saugiai pasiekti mokyklą ir grįžti namo“, – įsitikinusi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Nemanytė.
Pasak jos, įvairių institucijų pamokos nenuėjo veltui ir šalies keliuose žuvusių ar nukentėjusių vaikų skaičių pavyko gerokai sumažinti.
Itin svarbu, kad 2015-aisiais dėl savo neatidumo Lietuvoje nežuvo nė vienas vaikas, pernai šalyje įvyko viena tokia nelaimė.
Įžvelgė malonių pokyčių
Pradinių klasių moksleiviai labai aktyviai dalyvauja saugaus eismo varžybose, nes jie yra smalsūs ir aktyvūs. Vaikai puikiai išmano atšvaitų svarbą ir gerai žino, kaip juos reikia taisyklingai segėti.
O paauglių žinios ir elgesys gatvėse kelia daugiau rūpesčių.
„Blogus įgūdžius itin sunku pakeisti, tačiau tikimės, kad dabar pradinėse klasėse besimokantys vaikai ateityje labiau rūpinsis tiek savo, tiek aplinkinių saugumu kelyje“, – kalbėjo E.Nemanytė.
LAKD specialistei itin malonu matyti, kaip į mokyklą lydimi vaikai kartais patys tramdo Kelių eismo taisykles pažeidinėjančius tėvus.
Būtent tėvams tenka didžioji atsakomybės dalis dėl pirmųjų saugaus elgesio pakliuvus į gatvę pamokų. Tik vėliau į šį darbą įsitraukia darželio auklėtojai, mokytojai ir įvairių institucijų darbuotojai. Netinkamas tėvų pavyzdys skatina nepaisyti taisyklių ir jaunuosius eismo dalyvius.
Išryškėjo nauji pavojai
Pasak E.Nemanytės, klaidinga manyti, kad pėsčiųjų perėja apsaugos nuo nelaimių, o transporto priemonę visada galima sustabdyti laiku. Juk vairuotojas taip pat gali nepastebėti kelio ženklų arba pristigti atidumo.
Skirtumas tas, kad automobilis gali visai nenukentėti po susidūrimo su pėsčiuoju, o pastarajam net nedidelis kontaktas kelia rimtą pavojų.
Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad žengti į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją galima tik įsitikinus, jog tai saugu.
Reguliuojamose perėjose viskas šiek tiek paprasčiau – tereikia stebėti šviesoforo signalus, bet ir čia reikia atidumo – prieš žengiant į gatvę apsidairyti ir įsiklausyti būtina.
E.Nemanytė mano, kad vaikų ir suaugusiųjų budrumą itin sumažina įprotis neatitraukti akių nuo išmaniojo telefono, ausinukų naudojimas. Tai trukdo išgirsti, išvysti ar pajusti, kas vyksta aplinkoje.
Nors įprasta manyti, kad didžiausias pavojus vaikams kyla mokslo metų pradžioje, būtina įvertinti ir vasaros pavojus.
„Vasarą prasideda moksleivių atostogos, jie labiau atsipalaiduoja, daugiau keliauja, važinėja dviračiu, todėl jokiu būdu negalima prarasti budrumo“, – kalbėjo LAKD atstovė E.Nemanytė.
Ji patarė visose situacijose prisiminti svarbiausią patarimą – neskubėti, nes kelios sutaupytos minutės gali pavirsti skaudžia nelaime.
