Nelaimė įvyko tuomet, kai nuo priekyje važiavusių abiturientų automobilio nuskriejusi milžiniška popierinė kepurė išniro priešais vairuotojos automobilį ir ji staiga suktelėjo į priešingą eismo juostą.
Tačiau ja važiavo krovininis automobilis, mašinos trenkėsi kaktomuša ir mamos bei dukros gyvybės nutrūko.
Aiškėjant avarijos aplinkybėms gali būti, kad atsakomybė dėl tragedijos teks papuoštą automobilį vairavusiam abiturientui.
Norėjo išvengti dekoracijos
Bendrasis pagalbos centras apie 14 val. 26 min. gavo pranešimą, kad Panevėžio rajone, kelio Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys 52-ame kilometre įvyko avarija. Buvo žinoma, kad automobilyje yra prispaustų žmonių.
Įvykio liudininkai pasakojo, kad išsigandusi nuo vietos abiturientų šventinio automobilio nukritusios didžiulės dekoracijos moteris staiga pasuko vairą ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą.
Penktadienį policija patikslino šiurpios avarijos aplinkybes. Pareigūnai pranešė, kad nuo 18-mečio jaunuolio vairuojamo automobilio BMW 316i stogo nukritus kartoninei dekoracijai, ji atsitrenkė į ta pačia kryptimi nuo Velžio kaimo Panevėžio link važiavusį automobilį „Land Rover Freelander“, kurį vairavo 19-metis vaikinas.
Po smūgio dekoracija nukrito ant važiuojamosios dalies, o iš paskos automobiliu „Opel Meriva“, važiavusi 26 metų moteris vengdama kliūties įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu sunkvežimiu DAF 95 XF.
59 metų vyro vairuojamas vilkikas su puspriekabe judėjo nuo Velžio kaimo link Panevėžio.
Tragiško eismo įvykio metu žuvo automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja ir priekinėje keleivio sėdynėje, specialioje vaikiškoje kėdutėje sėdėjusi 6 metų mergaitė. Dėl eismo įvykio policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Jaunuoliui gresia rimta atsakomybė
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė Rasa Černauskaitė priminė Kelių eismo taisyklėse numatytą tvarką, pagal kurią vairuotojas privalo užtikrinti, kad jo transporto priemonė, jos dalys ar pamesti daiktai nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Kitu atveju vairuotojas tampa eismo įvykio kaltininku.
„Jei iš automobilio iškrenta ar išmetamas daiktas, kuris gali trukdyti eismui, transporto priemonės vairuotojas privalo saugiai sustoti ir pašalinti kliūtį nuo važiuojamosios dalies, idant nekiltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Kai iš transporto priemonės iškritęs daiktas tampa avarijos priežastimi, vairuotojui tenka atsakyti už sukeltą avariją“, – komentavo ji.
Kalbėdama apie avariją, kurioje žuvo „Opel“ vairuotoja ir jos dukra, pareigūnė sakė, kad kol kas atliekamas tyrimas ir neatmetama nei viena avarijos priežastis.
„Sulaukus ekspertų išvadų, ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas ir bus nustatytas įvykio kaltininkas“, – konstatavo R. Černauskaitė.
Taip gali nutikti kiekvienam
Po nelaimės dalis žmonių buvo įsitikinę, neva dėl avarijos kalta pati žuvusioji. Tačiau nuo išgąsčio kelyje neapsaugotas nė vienas, ir paprastai suveikia vairuotojo instinktas išvengti kliūties.
Ilgametis automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius paaiškino, kad tokiose situacijose žmogus reaguoja spontaniškai pagal sukauptą patirtį. Tam, kad ta reakcija būtų racionalesnė, būtina įgyti reikiamos patirties.
Pašnekovo teigimu, nėra lengvo būdo išsiugdyti tinkamus įpročius. Tam, kad vairuotojas žinotų, kaip reikia elgtis avarinėje situacijoje, jis turi išgyventi kažką panašaus.
„Be pasiruošimo mes tampame tik liudininkais to, kokį sprendimą padarėme giliai pasąmonėje“, – aiškino J. Dereškevičius.
Užsienio šalyse dažniausiai tuo tikslu specialiuose vairavimo kursuose modeliuojami pavojingi įvykiai. Pavyzdžiui, prieš automobilį gali būti metamas pripučiamas žmogaus manekenas.
Patyręs treneris pažymėjo, kad tikroji vairuotojo patirtis vertinama ne kilometrais, o išgyventomis nestandartinėmis pavojingomis situacijomis.
Pašnekovo teigimu, jei įveikus didžiulį atstumą nepasitaikys jokios netipinės situacijos, nuvažiuoti kilometrai vairuotojui nesuteiks naudingos patirties.
Turėjo staigiai stabdyti
J. Dereškevičiaus vertinimu, šioje situacijoje vienintelis saugus sprendimas „Opel“ vairuotojai buvo staigiai stabdyti. Anot jo, reikalavimas mažinti greitį galioja iškilus bet kokiam pavojui.
„Vairuotojams vertėtų ugdyti nevalingą įprotį stabdyti tą pačią akimirką, kai kelyje mato kažką, kas kelia įtarimą“, – kalbėjo treneris.
Anot jo, gebėjimas sustabdyti transporto priemonę neprarandant kontrolės turi didžiulį poveikį eismo saugumui. Tą palengvina ABS ir kitos pagalbinės sistemos, kurios šiuolaikiniams automobiliams tapo privalomos.
Brangų laiką vairuotojai gali prarasti ir tuo atveju, kai matydami kažką neįprasto vėluoja įvertinti, ar tai pavojinga.
Reakcija gali nustebinti
Treneris pasakojo, kad moksliniais tyrimais nustatyta, jog prieš tai, kai žmogus imasi veiksmo ir, tarkime, paspaudžia reikiamą mygtuką dar devynias sekundes iki jo veiksmo fiksuojamas aktyvumas jo pasąmonėje.
„Iš esmės įvykstant tokiai kritinei situacijai mes sąmoningai nedalyvaujame priimdami sprendimą“, – konstatavo pašnekovas.
J. Dereškevičius sakė, kad vairuojant tas laiko skirtumas yra mažesnis, tačiau principas išlieka toks pat – pirmiausia pagal visą sukauptą informaciją reaguoja pasąmonė.
Todėl nors vairuotojas gali manyti, kad yra patyręs, jo reakcija pavojingoje situacijoje gali būti visai ne tokia, kokios jis pats tikisi.
„Neužtenka vien teoriškai žinoti, ką reikia daryti. Privalome prisiversti atlikti fizinius veiksmus, kurių pradžia – mūsų galvose“ , – sakė treneris.
